Ukmergės ligoninė yra ta, kur virusas įsisuko į slaugos skyrių. Kol kas su šia ligonine siejamos 6 koronaviruso aukos. Visos jos – senyvo amžiaus žmonės su lėtinėmis ligomis, daliai koronavirusas nustatytas po mirties. Ukmergės administracijos vadovas jau seniai kalba, kad labai sunkių ligonių pagrindine mirties priežastimi nereikėtų įvardyti koronaviruso, ypač tais atvejais, kai jiems gyviems esant viruso simptomai nepasireiškė.
„Nebuvo nei plaučių ventiliacija daryta, nebuvo tų kažkokių simptomų, visiems mėginiai paimti po mirties ir nustatytas COVID-19“, – sako Ukmergės administracijos direktorius Darius Varnas.
Lietuvoje teigiama, kad koronavirusas iš viso nusinešė 15 gyvybių. Kaimyninėje Latvijoje infekuotų koronavirusu žmonių mirčių skaičius keistai skiriasi ir yra gerokai mažesnis – oficialiai nustatyti 2 tokie mirę asmenys. Nurodoma, kad pirmos mirusiosios, kuriai buvo 99-eri metai, pagrindinė mirties priežastis yra jos lėtinės ligos, ne koronavirusas. Antrasis miręs neva taip pat turėjo daug lėtinių ligų, jam COVID-19 simptomai net nepasireiškė.
Lietuvoje į žmogaus mirties liudijimą rašomos keturios mirties priežastys. Pagrindinė, dvi tarpinės ir tiesioginė mirties priežastis. Rekomendacijose, kaip pildyti mirties liudijimą, nurodoma, kad pagrindine mirties priežastimi yra laikoma pradžia visų kitų žmogaus būklių, nulėmusių mirtį.
Ekspertai aiškina, kad norint tiksliau nustatyti, nuo ko mirė žmogus, nuo sunkių lėtinių ligų ar nuo COVID-19, reikia skrodimo. O jis daromas tik išskirtiniais atvejais, kai numanoma smurtinė mirtis.
„Pačių valstybių apsisprendimo reikalas, ko mes siekiame – ar siekiame 100 proc. tikslios mirčių statistikos, ar siekiame, kad pandemijos mastas neplistų. Tam, kad nustatytum mirties priežastį patikimai, beveik visuomet vienintelis įrankis yra autopsija – skrodimas. Tačiau pati autopsija yra itin rizikinga infekcijos atveju“, – pasakoja Valstybinės teismo medicinos tarnybos vadovas Romas Raudys.
Teismo medicinos tarnybos vadovas aiškina, kad iš dabar 15 Lietuvoje nustatytų koronaviruso aukų pas juos skrodimas darytas vienai. Dėl kitų mirties priežasties savarankiškai apsisprendė su ligoniais dirbę medikai.
„Jeigu buvo sunkios lėtinės ligos, dėl kurių žmogus galėjo mirti, ir yra duomenų, kad COVID-19 simptomatika nebuvo ryški, gydytojas gali priimti sprendimą nurodydamas kitą mirties priežastį. Mirties liudijimo išdavimas yra individualus gydytojo sprendimas“, – teigia R. Raudys.
Tačiau Ukmergės savivaldybės administracijos vadovas aiškina, kad pasirinkimo, nustatydami mirties priežastį, medikai neturėjo – dar kovą gauta rekomendacija nurodė visų smurto žymių neturinčių ir COVID-19 užsikrėtusių žmonių mirties priežastimi įvardyti būtent koronavirusą.
„Kalbėjau su teismo medicinos ekspertais, bandžiau su jais pasiginčyti. Pagal jų raštą, jei prieš mirtį nustatytas COVID-19, įrašyti į mirties liudijimą COVID-19, tas pats, jei po mirties nustatytas mėginys, taip pat mirties liudijime turi būti įrašytas COVID-19. Teismo medicinos ekspertai minėjo, kad labai sunku nustatyti, ji žmogus turėjo daug ligų, lėtinių ligų“, – kalbėjo Ukmergės administracijos direktorius D. Varnas.
Teismo medicinos tarnyba pripažįsta, kad toks siūlymas buvo išsiųstas. Siūlymas gimė baiminantis, kad padaugėjus mirčių, kūnai, laukiantys tolesnio tyrimo, netilps į teismo medicinos tarnybos patalpas, kur ilgiau kaip savaitę šaldytuvų pakaktų vos 12 mirusiųjų, o kūnų autopsijas atliekantiems ekspertams kiltų daug didesnė grėsmė užsikrėsti koronavirusu. Siūlymas redaguotas, tačiau palikta nuostata, kad žmogaus mirties priežastimi, jei nėra smurto žymių ir po mirties nustatomas COVID-19, bus laikoma koronavirusas, neatsižvelgiant į kitas jį kankinusias sveikatos problemas ir ligas. Tam dar turi pritarti Sveikatos apsaugos ministerija.
Panašios diskusijos verda visame pasaulyje. Kiekvieną mirusįjį, kuriam prieš ar po mirties nustatomas COVID-19, į koronaviruso aukų sąrašą rašo ne vien Lietuva. Taip kol kas daro ir tokios šalys kaip Italija, Vokietija, Honkongas, tokius apibendrintus skaičius visuomenei skelbia ir Jungtinės Valstijos.
Visgi specialistai aiškina, kad vėliau duomenis analizuojant ir sprendžiant, ar žmogus iš tiesų mirė nuo infekcijos, ar jo gyvybė užgeso dėl kitų ligų, mirtingumas nuo koronaviruso gerokai sumažėtų. Taip nutiko ir su kiaulių gripu. Kai kuriose šalyse buvo nurodomas net 5 procentų mirtingumas, tačiau atlikus analizę nustatyta, kad vidutiniškai jis tesiekė dvi šimtąsias procento.
