Specialistai nemato priežasčių, kodėl lapkritį situacija turėtų gerėti, ir kalba, kad Lietuvai gali prireikti griežtesnių ribojimų pandemijai valdyti.
Per Vėlines gyventojai šiemet lanko daugiau kapų nei įprasta. Statistikos departamento duomenys rodo, kad per šių metų spalio mėnesį mirė 4492 žmonės. Tai yra maždaug 1000 daugiau nei įprasta. Tokias mirtis specialistai vadina perteklinėmis.
Tikslias visų mirčių priežastis vėliau apibendrins Higienos institutas, tačiau ekspertai jau dabar preliminariai sako, kad vieną didžiausių vaidmenų mirčių statistikoje atlieka COVID-19.
„Tie skaičiai, kai skaičiuoji perteklines mirtis ir kai skaičiuoji COVID-19 mirtis, jie yra labai panašūs. Tai yra faktas, kuris nesikeičia epidemijos laikotarpiu. Tikėtina, kad einant toliau jis irgi nesikeis. Toks visos perteklinės mirtys bus paaiškinamos COVID-19“, – teigia duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
Pandemijos mirtis Lietuvoje specialistai skirsto į tris kategorijas. Mirtis, kai pagrindine priežastimi gydytojai įvardija COVID-19. Jų Lietuvoje per spalį beveik 900. Mirčių, kai viena iš priežasčių COVID-19, jau daugiau, 1321. Gausiausia žmonių, kurie mirė su teigiamais COVID-19 testais, per spalį beveik pusantro tūkstančio.
Mokslininkai kol kas nemato priežasčių, dėl ko perteklinių mirčių skaičius lapkritį turėtų mažėti. Jei spalio pradžioje laboratorijose vienas iš 11–os COVID-19 testų parodydavo, kad žmogus serga, dabar jau vienas iš 6 sulaukia blogų naujienų.
„Su hospitalizacijomis ir mirtimis. Hospitalizacijų daugėja, kas yra blogai vis mes guldome tų ligonių ir kas rodo, kad epidemija neslūgsta. Ir su mirtimis tas skaičius, jis nerodo, kad čia yra kažkoks mažėjimas. Kol kas mes galime pasakyti, kad ta situacija yra bloga ir kad ateinančią vieną, dvi savaites situacija tikriausiai nepagarės“, – sako V. Zemlys-Balevičius.
Šiuo metu Lietuvoje vidutiniškai per parą laboratorijos aptinka apie 3000 naujų COVID-19 infekcijų.
„Mes esame pačiame maksimume tokiame, pasiekę aukščiausias ribas ir to tikrai nereikėjo leisti ir toliau nereikėtų leisti. Kaipo dabar turime virš 3000. Turbūt po švenčių matysime ir dar didesnius skaičius, tame tarpe ir mirčių“, – komentuoja Vytauto Didžiojo universiteto rektorius Juozas Augutis.
J. Augutis priduria, kad Lietuvai greitai gali tekti prireikti griežtesnių ribojimų pandemijai valdyti.
„Latviai irgi padarė panašią klaidą kaip ir Lietuva. Jie leido užkilti labai aukštai tiems skaičiams, įsibėgėti pandemijai ir tada jau stabdymas yra drastiškomis priemonėmis. Tokiomis kaip jie įvedė. Paskutinės savaitės duomenys rodo, kad Latvijoje stabilizavosi ir galbūt net krinta ta banga. Nesinorėtų, kad tokių priemonių reiktų ir Lietuvai. Kol kas galėtumėme išsiversti ir su švelnesnėmis“, – komentuja. J. Augutis.
Anot J. Augučio, Lietuvos sergamumo rodikliai gerėtų, jei Vyriausybė pradėtų laikinai riboti masinius renginius, susibūrimų vietas. Tačiau, ar Vyriausybė griežtins gyvenimo taisykles, kol kas neaišku.
Premjerė Ingrida Šimonytė ne kartą anksčiau minėjo, kad nauji ribojimai atsiras tik tuo atveju, jei ligoninės nesusitvarkys su COVID-19 pacientų srautais. Šiuo metu iš 2502 COVID-19 pacientams skirtų lovų užimtos 1963.