Centrinis bankas siekia, kad už paskolą perkantieji antrą būstą mokėtų dvigubai didesnį pradinį įnašą – iškart paklotų trečdalį sumos. Nekilnojamojo turto ekspertai aiškina, kad poveikio tai neturės, nes šūsnis eurų prikaupę lietuviai būstus nuomai perka ir be jokių paskolų. O dar vienas Lietuvos banko pasiūlymas, pasak pačių bankų, gali didinti palūkanas visiems būsto pirkėjams.
Vilnietis Benas pirmojo nuosavo buto raktus gavo šių metų gegužę. Jis pasakoja patikusį būstą Pilaitėje nusipirkęs gan spontaniškai, nors kainomis domėjosi jau seniau.
„Jeigu šitam rajone kvadratas kainavo per 2000 eurų, prieš metus, per pirmą karantiną, toks pats kvadratas kainavo apie 1700–1800 eurų. Yra tas pabrangimas ir tikrai jaučiasi“, – sako jis.
Vadinasi, butas per pusantrų metų pabrango maždaug 14 tūkstančių eurų. „Tikrai buvo liūdna ir galvojau, kodėl aš užlaukiau. Bet pagrindinis dalykas buvo pradinis įnašas, kadangi neturėjau jo ir man padėjo šeima“, – teigia jis.
Sukrapštyti teko daugiau kaip 15 tūkstančių eurų. Visgi Benas naujais namais patenkintas, sako, dabar per mėnesį moka mažiau nei anksčiau, kai būstą teko nuomotis. Tačiau vaikinui neramu, ar į aukštumas įkopusios butų kainos po poros metų nepridarys nuostolių.
„Labai bijau, kad, kai ateis laikas pardavinėt tą butą, burbulas gali būti sprogęs ir ką tada reikės daryt?“ – svarsto jis.
Būsto pirkėjų galvos skausmas nėra perdėtas. Pats Lietuvos bankas skaičiuoja, kad nekilnojamojo būsto kainos septyniais procentais didesnės nei turėtų būti atsižvelgiant į žmonių atlyginimus ir ekonominę padėtį.
„Būsto kainos pradeda viršyti tas, kurios būtų paaiškinamos demografiniais, makroekonominiais kriterijais“, – kalba Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
Būtai per keletą metų pabrango tūkstančiais
Iškalbingi ir nekilnojamojo turto kompanijų duomenys. Nuo pernai sausio vidutinė vieno kvadratinio metro kaina prieš sandorį padidėjo daugiau kaip 400 eurų. Vadinasi, 50-ies kvadratinių metrų būstas per mažiau nei dvejus metus pabrango 20 tūkstančių eurų.
„Vilniuje yra rajonų, kur augimas yra ir dvidešimt keli procentai“, – teigia „Citus“ direktorius Mindaugas Vanagas.
Tačiau kainos pirkėjų negąsdina. Metai dar nesibaigė, tačiau būstų žmonės nupirko jau 8 proc. daugiau nei pernai per 12 mėnesių. Lyginant su 2017-ais metais, pardavimų skaičius išaugo net 55 procentais.
„Manau, kad burbulu dar nekvepia, nes esminis dalykas yra būsto įperkamumas. Jis šiek tiek pamažėjęs, bet pakankamai aukštas, lyginant su Europa“, – tęsia jis.
„Tikrai manau, kad burbulo nėra. Mes vertiname ne emocijas, bet skaičius ir analitiką. (…) Mes esame šilimo ar kaitimo pradžioje. Tai pats tas laikas, kai institucijos turi pradėti veikti ir reaguoti į rizikas“, – aiškina G. Šimkus.
O riziką Lietuvos bankas mato tuose, kurie už paskolas perka antrą savo būstą, dažniausiai skirtą nuomai. Iki šiol tokie pirkėjai turėdavo susimokėti bent kiek didesnį kaip 15 procentų pradinį įnašą. Dabar centrinis bankas siūlo įnašą dvigubinti.
„Mes nustatome minimalų kriterijų. Tai nereiškia, kad bankas ar kita įstaiga, išduodanti paskolą, taikys 30 proc., ji gali pritaikyti ir 50 proc.“, – sako G. Šimkus.
Tačiau iš visų paskolas imančių žmonių antrąjį būstą su banko pagalba perka vos 12 procentų tautiečių. O net pusė visų pirkėjų būstus įsigyja savo lėšomis, be jokių paskolų. Vadinasi, didžiajai daliai rinką kaitinančių pirkėjų banko sugriežtinimai bus nė motais.
„Manau, kad yra simptomų gydymas, o ne priežasties šalinimas. Reikėtų stengtis pasiūlą padidinti, kad nekiltų kainos. (…) O kitas dalykas, kodėl žmonės perka būstus – nes investuoja pinigus. Žmonėms laikyti banko sąskaitoj pinigus yra pats blogiausias sprendimas, nes jie nuvertėja“, – tikina M. Vanagas.
„Ypač jaunos šeimos, kurios galbūt atsikelia iš rajonų, kur turi būstą, ir bando įsigyti nekilnojamąjį turtą Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje, jie tai gali padaryti sunkiau. Todėl reikėtų labai atidžiai vertinti, ką konkrečiai paveiks tokios priemonės“, – sako Mykolas Majauskas.
„Manom, kad šitas pasiūlymas sumažins spekuliacinio ir investicinio nekilnojamojo turto sandorių skaičių“, – teigia Lietuvos bankų asociacijos vadovė Eivilė Čipkutė.
Centrinis bankas turi ir dar vieną siūlymą – nurodymą bankams papildomai kaupti dviejų procentų rezervą būsto paskolų portfeliams. Tačiau bankų asociacija tikina, kad už tai sumokės visi būsto paskolų gavėjai.
„Šio pasiūlymo rezultate padidės šiek tiek būsto paskolų palūkanų normos. Kiek padidės, būtų sunku vertinti“, – priduria E. Čipkutė.
Lietuvos bankas atkerta, kad didėtų nežymiai – iki 0,05 proc. Centrinis bankas aiškina, kad daugiau svertų vėsinti rinką neturi, nebent įsikištų Seimas. Pavyzdžiui, įvesdamas žemesnes nekilnojamojo turto mokesčio lubas.
„Ar reikalingi kažkokie sprendimai reguliaciniai ir koks būtų jų praktinis poveikis, diskutuosim su Lietuvos banku, bet dar man neteko nagrinėti konkrečiai, ko Lietuvos bankas tikėtųsi. (…) Nereikia žiūrėti į NT mokestį kaip, „štai, dabar kyla NT kainos, tai įsiveskim NT mokestį ir išsispręsim visas problemas“, – svarsto premjerė Ingrida Šimonytė.
Kol kas dėl didesnio pradinio įnašo antrojo būsto pirkėjams ir didesnio rezervo Lietuvos bankas vykdo konsultacijas, tačiau galutiniam verdiktui užtenka pačios banko valdybos sprendimo. Ekspertai mano, kad artimiausiu metu būsto kainų augimas turėtų stabilizuotis, tačiau kritimo neprognozuoja.
