Aiškėja slaptos-naktinės operacijos „Grigeo Klaipėda“ patalpose detalės. Su pareigūnais visą naktį, nuo vidurnakčio iki dešimtos ryto, gamykloje praleidęs Aplinkos ministerijos specialistas Raimondas Sakalauskas pasakoja, jog nuotekų pylimas į Kuršių marias buvo puikiai paslėptas, suplanuotas ir gerai organizuotas nusikaltimas.
Nors dar praėjusią savaitę „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis viešai mušėsi į krūtinę, jog teršalai bėgo įprasto, techniškai netgi būtino, prieš dvidešimtmetį įrengto avarinio vamzdžio, Seime komiteto narius R. Sakalauskas tikino, jog tokios šnekos – nieko vertos.
„Papildomai įrengto valymo įrenginius apeinančio vamzdžio nėra. Tai yra avarinio nuleidimo vamzdis“, – sako „Grigeo“ prezidentas Gintautas Pangonis.
„Tai nebuvo joks avarinis išleistuvas, įmonės atstovai taip dabar deklaruoja. Įmonei nebuvo duota teisės ir įmonė nedeklaravo apie jokį avarinį išleistuvą. Tas vamzdis dabar yra tyrimo objektas ir nuo to bus skaičiuojama žala. Galėčiau parodyti nuotraukas, bet tai yra raizgalynė vamzdžių ir vienas paslėptas vamzdis su viena sklende. Tai joks ne avarinis išleistuvas“, – pasakoja Aplinkos ministerijos atstovas R. Sakalauskas.
R. Sakalauskas pripažįsta, jog be kriminalinės žvalgybos priemonių ir didžiulio slaptumo operacija nebūtų pavykusi. Ir tai, kad vidurnaktį kartu su teisėsaugos pareigūnais surengta operacija nenuėjo perniek, tenka dėkoti atsitiktinumui – tam, kad „Grigeo“ sargas-operatorius miegojo.
„Atsitiktinumo faktorius visuomet yra. Tiesiog suorganizavimas ir pasiruošimas buvo labai kruopštus. Tos detalės buvo apgalvotos, nes ten ir šunys buvo, ir kitų įmonių sargai. Šiuo atveju „Grigeo“ buvo ne sargas, o operatorius, bet laikas buvo labai greitas“, – teigia R. Sakalauskas.
R. Sakalauskas priduria, jog nusikaltimui nuslėpti „Grigeo“ darbuotojams būtų prireikę vos 3 minučių, tad slaptumas čia buvo būtinas. Panašu, kad po šio skandalo greitai tiek pareigūnams, tiek aplinkosaugininkams slapčia teršėjų tykoti nebeteks. Vyriausybė parengė aplinkos apsaugos kontrolės įstatymo pataisas, kurioms tas pats Seimo aplinkos apsaugos komitetas pritarė vienbalsiai. „Klaipėdos paketu“ pramintos pataisos leis aplinkosaugininkams, turint įtarimų, atvykti į potencialaus teršėjo teritoriją iš anksto neįspėjus.
„Gavus signalą jokių konkrečių veiksmų nereikės. Inspektorius tiesiog važiuoja paimti mėginius ir tai gali daryti bet kurioje vietoje, kur įtariama tarša“, – teigia aplinkos ministras Kęstutis Mažeika.
Dar siūloma, kad į galimai gamtą teršiančią bendrovę atvykęs inspektorius, turint Aplinkos apsaugos departamento vadovo leidimą, galės iškart stabdyti arba apriboti įtartino objekto veiklą. Pramonininkai bijosi, kad įgavę daugiau galių inspektoriai jomis nepiktnaudžiautų arba esą dėl neišmanymo nepridarytų verslininkams žalos.
„Vien dėl to, kad įvyksta tokie atvejai, kurie įvyko, tas reguliavimas yra neaiškus, nes patys inspektoriai nežino, ką jiems daryti, tai dabar suteikti įgaliojimus daryti bet ką, yra mažų mažiausiai neteisinga sąžiningo verslo atžvilgiu“, – kalbėjo pramonininkų atstovė Raminta Radavičienė.
Permainos laukia ne tik įstatyme, bet ir pačioje aplinkosaugos sistemoje. Po vakar prezidento išreikštos kritikos, kad Aplinkos apsaugos departamentas dirba be valios ir vizijos, aplinkos ministras išsikvietė departamento vadovą Vaidą Laukį. Po pokalbio paaiškėjo, kad savo kėdę šis bent kurį laiką išsaugos, nepasitikėjimo juo Mažeika kol kas neišreiškė.
„Vadovas turi pasitikėjimo ne kreditą, o avansą ir iki kovo pirmosios pateikti konkrečius darbus ir atlikti žingsnius, kurie tą pasitikėjimą ugdytų ir sistema keistųsi. Dabar kas padaryta, kad visi darbuotojai, bent kažkiek įtariami vienoje ar kitoje byloje yra nušalinti nuo pareigų“, – sako K. Mažeika.
Pats Vaidas Laukys sako, jog ministras jį įpareigojo atlikti vidinį galimos korupcijos tyrimą ir nustatyti bei nušalinti nekompetentingus ar galimai susitepusius darbuotojus. Tiesa, vieną departamento darbuotoją ministras nurodė atleisti ir nebaigus tyrimo. Tai Taršos prevencijos ir cheminių medžiagų kontrolės skyriaus vedėją Andrių Kairį.
Pernai vasarą slaptosios tarnybos pranešė, jog A. Kairys nebegali dirbti su slapta informacija, mat A. Kairys buvo nuslėpęs susitikimus su koncerno „MG Baltic“ atstovais. O ministras K. Mažeika prasitarė, jog pats A. Kairys esą teisėsaugai prisipažino ėmęs kyšius bei dovanas tiek iš koncerno, tiek kitų verslininkų. A. Kairys esą galėjo padėti nuslėpti koncernui priklausančios įmonės ekologinį nusikaltimą – Šilutėje. Bendrovė „Biofuture“ kaltinta užteršus Šyšos upę.