Apie tai jis antradienį kalbėjo TV3 laidoje „Dėmesio centre su Edmundu Jakilaičiu“.
„Iš esmės mes dabar savo vidinius įsivaizdavimus bandome aiškintis tarpusavyje kaltindami Vokietiją. Nuo pat pradžių kilo klausimas, kai valdantieji pradėjo kalbėti, ką jie, prezidentas su kancleriu, ten pasirašė. Negi sunku paimti du tekstus, palyginti ir bus aišku.
Tada prasidėjo interpretacijos, kaip kas supranta. Blogiausias dalykas, kad į gynybos sferą įsijungė užsienio reikalų ministras. Dabar nebesupranti, kas yra tos temos šeimininkas“, – sako S. Skvernelis.
Anot politiko, niekas nesiginčija, kad vokiečių brigados klausimas Lietuvai yra gyvybiškai svarbus. Tačiau, S. Skvernelio teigimu, „priekaištauti šioje vietoje savo pagrindiniam sąjungininkui, yra neišmintinga“.
„Mes tikrai atrodome kaip kažkokie klounai kaltindami kitą valstybę, kuri lygtai kažkokiu krauju pasirašė mums, kad turi atsiųsti savo kareivius ir karininkus, jog jie gintų ir žūtų už Lietuvą. Mes dar priekaištus reiškiame. Iki galo nepadarius savo namų darbų, jeigu yra teksto suvokimo neaiškumų, reikėtų užsidaryti kabinete ir tą tekstą turbūt vienodai perskaityti“, – svarsto jis.
S. Skvernelio vertinimu, komunikuojant vokiečių brigados klausimu visuomenei buvo pateikti nepagrįsti ir galbūt netinkamai suformuluoti lūkesčiai. Jo teigimu, vėliau tai persikėlė į kovą tarp Prezidentūros ir Vyriausybės, o galiausiai kilo ir vidinės konservatorių kovos.
Politikas pastebi, kad į šias kovas buvo įtrauktas ir kariuomenės vadas.
„Kariuomenės vadą traukia į politiką, nors tai yra pats blogiausias dalykas. Tada prasideda vaidinė kova, kas stipresnis ir svarbesnis. Manau, kad pirmiausia tai yra gynybos arba krašto apsaugos ministro atsakomybės sritis. Jis bent komunikuoja tikslą suprantamai vienodai, kad brigada turi būti, tik klausimas, kaip ir kada“, – teigia jis.
Šimonytė: mūsų interesas – vokiečių brigada Lietuvoje
Primename, kad premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad Lietuvos interesas yra, jog vokiečių brigada būtų dislokuota Lietuvoje, tačiau klausimas dėl galutinio tikslo lieka atviras.
„Lietuvos interesas, mano vertinimu, yra turėti Lietuvoje kaip įmanoma didesnes sąjungininkų pajėgas ir tam Lietuva pasirengusi dėti pinigus ant stalo, kurti infrastruktūrą, kuri reikalinga ir dėl to nėra jokio didelio ginčo“, – praėjusį ketvirtadienį transliuotame interviu „Info TV“ sakė premjerė.
„Bet klausimas dėl galutinio tikslo išlieka atviras, todėl, kad negalime ateiti į kažkokią situaciją, kada atrodys, kad galima ambiciją mažinti, nes saugumo požiūriu neturiu didelių iliuzijų, kad situacija kažkaip dramatiškai gerėtų net Ukrainai laimėjus karą“, – pridūrė ji.
Vyriausybės vadovės teigimu, platesnė diskusija yra dėl to, kaip Lietuvos interesą supranta partneriai.
„Ar taip pat mūsų interesą skaito ir mūsų partneriai, čia turbūt yra didesnė diskusija. Ir kad prezidentas kalba, kad namas statomas nuo pamatų, su kuo aš sutinku, pradžiai reikėtų sutarti, tai kokį namą mes nusprendę statyti. Man atrodo, tuo požiūriu esame tą klausimą diskutavę ir mūsų interesas – brigada Lietuvoje“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidentas Gitanas Nausėda praėjusį trečiadienį teigė, kad jam nesuvokiamas kai kurių politikų elgesys, viešoje diskusijoje keliant abejones, ar Vokietija vykdys savo įsipareigojimus dėl brigados dislokavimo. Jis taip pat teigė, kad diskusijos dėl brigados pradėtos per anksti, nes visų pirma reikia būti pasiruošusi priimti sąjungininkų karius.
G. Nausėda ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas birželį Vilniuje sutarė dėl komunikato, kad „be jau veikiančios ir sustiprintos priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės, Vokietija yra pasirengusi vadovauti tvirtai ir kovai paruoštai brigadai Lietuvoje, skirtai atgrasyti ir ginti nuo Rusijos agresijos“.
Berlynas iki šiol Lietuvoje dislokavo priešakinį brigados vadovavimo elementą.
Vilnius siekia, kad pilnos sudėties Vokietijos brigada Lietuvoje būtų dislokuojama nuolat. Vokietijos pareigūnai viešai kartoja, kad dalis brigados karių bus Lietuvoje, o dalis – gimtinėje, tačiau bus pasirengusi greitai persidislokuoti esant reikalui.
Tai šalies viduje sukėlė diskusijas dėl Vokietijos įsipareigojimų Lietuvoje dislokuoti brigados dydžio vienetą.
