Achmedas džiūgauja po pirmosios vakcinos dozės. Ruklos pabėgėlių centre gyvenantis vyras, pasakoja vos sužinojęs apie tokią galimybę iš karto apsisprendęs skiepytis. „Dabar jaučiuosi saugus. Tai mano apsauga, tai kodėl turėčiau bijoti“, – tikina pabėgėlių centro gyventojas Achmedas.
Vyras sako, norėjęs būtent „Pfizer" vakcinos. „Pfizer" yra populiariausia vakcina, ji labiausiai apsaugo nuo koronos. Aš „Pfizer" norėjau labiau nei kitų vakcinų“, – tęsia jis.
Kiti nelegalūs migrantai skiepijasi, nes labai bijo sunkiai sirgti. „Kadangi aplink siaučia korona, aš noriu apsisaugoti“, – sako viena moteris.
„Mes labai laimingi tai gavę nemokamai, tai galbūt išgelbės mums gyvenimą. Mes net neklausėme kokia vakcina, ėmėme tai ką jie čia turi, mes nemanom, kad jie mums duos kažką blogo“, – aiškina vyras.
Neteisėtų migrantų į eilę prie skiepų išsirikiuoja apie pusšimtis. Šiandieninė vakcina skirta pažeidžiamiausioms grupėms: mažų vaikų turinčioms šeimoms, vienišoms mamoms, paaugliams. Specialistai griebiasi ir gudrybių, kad kuo daugiau jų priviliotų.
„Autobusiukas, muzika, vėliavos, bandome padaryti šiokį tokį šou, kad juos pritraukti, nes gandai koncentruotose aplinkose kaip jie gyvena, neigiami gandai vakcinų atžvilgiu, sklinda žymiai greičiau ir yra labiau paveikūs nei įprastoj visuomenėj“, – teigia nacionalinio kraujo centro direktorius Daumantas Gutauskas.
Vis dėlto dalis nelegalų prisiklausę sąmokslo teorijų skiepytis neskuba. 2 bendrabučiuose gyvena 300 neteisėtų migrantų, pusė jų suaugusieji, iki šiandien paskiepyti 93. Dar puspenkto šimto įsikūrę konteineriniuose nameliuose. Kiek iš viso gavę skiepus, centro darbuotojai nežino. O per visą šį laiką Rukloje COVID-19 esą sirgo du nelegalūs migrantai, bet virusas neišplito.
„Kai kurie turi korteles, kad skiepijosi stovyklose, kitų pasakymas yra žodinis, kad jie paskiepyti, tai turime skaičius sutikslinti. Tačiau iš korpusų, kur gyvena pastatuose, iš suaugusių yra trečdalis paskiepytų asmenų, iš stovyklų tas skaičius mažesnis“, – aiškina Ruklos pabėgėlių centro atstovė Eglė Renkauskienė.
Specialistai skaičiuoja, kad iš 4200 mūsų šalies sieną neteisėtai kirtusių migrantų pasiskiepijo vos ketvirtadalis.
„Ketvirtadalis nedaug, reikia kuo daugiau paskiepyti. Galbūt abejoja dėl ko nors, reikėtų daugiau darbo su jais, ką dabar ir daro Raudonasis kryžius, atvažiuoja su medžiaga, jiems suprantama kalba, tai tos informacijos visiems labai reikia“, – sako pasaulio sveikatos organizacijos atstovybės Lietuvoje vadovė Ingrida Zurlytė.
Nenoriai skiepijasi ne tik nelegalai, sulėtėjęs ir mūsų tautiečių skiepijimo tempas. Nors į vakcinavimo centrus pastaruoju metu atrodo plūstelėjo žmonės, vis dėlto pirmos dozės atkeliauja retas.
„Daugiausia 3 dozėm atvyksta senjorai. Paskiepijam apie pusantro tūkstančio“, – pasakoja „Litexpo“ vakcinavimo centro koordinatorė Vaida Danielė.
Daug vakcinų tenka utilizuoti. Tad centrai jų stengiasi nekaupti. Viename užimčiausių Vilniaus „Litexpo" vakcinavimo centre per dieną nurašoma po kelias dozes, per mėnesį susidaro ir keli šimtai.
„Kada atvyksta žmonės be registracijos, vakare sunku prognozuoti kiek jų atvyks, ir mes privalome atidaryti flakoną, ir likusias vakcinas, jei žmonių daugiau nebūna, būtent Pfizer ar Janssen mes negalime naudoti kitą dieną“, – priduria V. Danielė.
O Sveikatos apsaugos ministerija suskaičiavo, kad nuo pandemijos pradžios Lietuvoje jau teko utilizuoti 37 tūkstančius skiepų dozių. Rugpjūtį išpilta 4 tūkst., rugsėjį – 4400, o spalį – jau 5600 vakcinos dozių. Dalis vakcinų dėl specifinių laikymo sąlygų tampa nebetinkamos naudoti, kitų baigiasi galiojimas.
„Yra gana mažai žmonių, kurie skiepijasi. Ir antra. Kadangi yra plečiamas skiepijimo tinklas, vis daugiau įstaigų skiepija. Natūralu, kad tiesiog daugiau įstaigų skiepijant, daugiau vakcinų bus sunaikinta“, – sako sveikatos apsaugos ministerijos atstovas Lukas Galkus.
Iš visi Lietuvą yra pasiekę 5 milijonai 280 tūkstančių skiepų dozių, iš jų panaudoti du trečdaliai – virš 3 milijonų dozių.
