Kaunietė Natalija Martinavičienė su buvusiu vyru išsiskyrė prieš trejus metus. Kaip pasakoja pati, tai įvyko, nes vyras smurtavo. Anot Natalijos, kad vyras prieš ją smurtauja, ji suprato tik po kurio laiko.
„Aš nuo pat pradžių neatskyriau, kada jau mane pastumia per smarkiai ir kada aš jau turėčiau pasakyti „stop“. Labai, kai suaktyvėjo dabar visas šitas judėjimas apie moteris, aš labai sau aiškiai atpažinau, kas yra konfliktas normalus, arba paprastas žmogiškas susipykimas“, – sako Natalija.
Natalija pasakoja, kad jos istorijoje viskas prasidėjo nuo psichologinio smurto.
„Prasideda nuo kažkokio tai negražaus, nepagarbaus žodžio, kažkokio paprasto stumtelėjimo, paskui išsivysto į dar didesnį ir mes nežinome, kada bus ta riba, gal ji pasieks tragišką atomazgą, tačiau šitos ribos turėtų būti, mes turėtume jas atskirti“, – kalba moteris.
Pašnekovė pataria moterims stebėti savo vidų ir psichologinę būseną. Jei jos namie būdamos su savo vyrais jaučiasi nesaugiai – tai gali būti jau pirmos smurto apraiškos.
Smurto artimoje aplinkoje mūsų šalyje skaičiai kritiniai. Per 2020 metus buvo fiksuota virš 58 tūkstančių pranešimų, 3 tūkstančiais daugiau negu 2019. Tai rodo, kad situacija tik blogėja.
Tačiau ir šie skaičiai tik ledkalnio viršūnė, mat moterų informacijos centro tyrimo duomenys rodo, kad 6 iš 10 nukentėjusiųjų niekur nesikreipia pagalbos.
Seimūnė Dovilė Šakalienė vardija liūdnus skaičius, kad iš pernai metais dėl smurto pareikštų įtarimų – 87 procentų pareikšti vyrams.
„Tai visiškai akivaizdu, kad mes turime tą patį užburtą ratą, kai, viena vertus, moterys yra dažniausiai smurtą artimoje aplinkoje patiriantys asmenys, vis dar turime situaciją, kai vyrai dažniausiai yra smurtautojai artimoje aplinkoje“, – teigė D. Šakalienė.
Socialinė aktyvistė Dovilė Filmanavičiūtė sako, kad viena iš priežasčių, kodėl smurtas prieš moteris tebėra didžiulė problema – stereotipinis požiūris į moterį kaip į silpnesnę lytį. D. Filmanavičiūtė sako, kad tokius stereotipus reikia keisti edukuojant vaikus nuo pat mažens apie tai, kas yra sveiki santykiai, meilės sąvoka bei konfliktai.
„Mes vis dar visuomenėje niekaip nesugebame išsikapstyti iš to liūno, kur visą laiką kalta moteris, kur va, paskutinis pavyzdys, pagauna girtą vyrą už vairo, tai jis yra, va, jam nutiko. Pagauna garsią moterį, išgėrusią už vairo, tai ją sutrypia, pažemina, engia ir valkioja dar. Tai yra visuose lygmenyse. To smurto lyties pagrindu visur pilna. Darbe, pramogose, santykiuose, kur tik bepasisuksi“, – tikina D. Filmanavičiūtė.
O štai labdaros ir paramos fondo „Frida“ vadovė sako, kad pagalbos dėl smurto ieškančios moterys ne visada net moka atskirti, kas yra smurtas.
„Seksualinės prievartos apskritai moterys nesikreipia pagalbos. Asmeniškai aš esu apklaususi moteris, kurios pas mane konsultuojasi. Jos dėl fizinio smurto kreipiasi pagalbos, bet beveik visos jos patiria ir seksualinę prievartą nuo to paties smurtautojo. Dėl to nesikreipia pagalbos. Nes dar dabar daug kas galvoja, kad šeimoje žmonos išprievartauti negalima“, – sako Daiva Baranauskė.
Jei moterys patiria bet kurios rūšies smurtą ar turi įtarimų, kad galbūt jį patiria, jos gali kreiptis į arčiausiai veikiantį specializuotos kompleksinės pagalbos centrą. Taip joms suteiks emocinę paramą, psichologinę ir teisinę pagalbą.
