Apie to priežastis TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo eurokomisaras Virginijus Sinkevičius.
Europos Komisija pasiūlė sukurti žaliąjį pažymėjimą, kuris leistų pasiskiepijusiems nuo Covid-19, persirgusiems arba atlikusiems testą laisvai keliauti po Europos Sąjungos šalis. Jūs sakėte, kad toks pažymėjimas turėtų atsirasti birželį arba liepą, bet tiems, kurie planuoja vasarą, turbūt labai svarbu, ar jis jau bus birželio pradžioje, ar bus tik vidurvasaryje. Kaip jūs prognozuotumėte, birželį ar liepą, ir nuo ko tai priklausys?
Priklausys nuo sprendimų priėmėjų. Komisija tik teikia siūlymą, be jokios abejonės jį turi apsvarstyti ir Europos Parlamentas, ir Taryba, tai aš manau, kad procesai vyks pakankamai greitai ir tikimės, kad birželį jau turėsime veikiantį sertifikatą. Dabar svarbu, žinoma, ir šalims narėms atlikti namų darbus, kalbant apie duomenų surinkimą, tai yra reikalingų duomenų, kurie ir būtų pateikti.
Kokie yra laiko terminai? Kitaip tariant, kiek galios tas žaliasis pažymėjimas persirgusiems žmonėms ir kiek galios tiems, kurie atliko testą ir kurių rezultatas neigiamas?
Atlikus testą, be jokios abejonės, šalis narė sprendžia dėl saviizoliacijos taisyklių ir tiek, nes sertifikatas tik identifikuos, kad testas yra atliktas ne vėliau nei prieš 72 valandas ir yra neigiamas. Kalbant jau apie skiepą arba persirgimą, tai yra 180 dienų numatoma šiuo atveju, tokia yra mokslininkų rekomendacija.
Šiandien girdėti svarstant apie tai, kad aštri kritika iš kai kurių nacionalinių valstybių, pristabdžiusių vakcinavimą „AstraZeneca“, yra galimai susijusi su kai kurių farmacininkų, „AstraZeneca“ konkurentų įtaka. Jūsų manymu, turi pagrindo tokie svarstymai?
Aš neturiu tokios informacijos ir jos komentuoti negaliu. Na, akivaizdu, matant vakcinavimo skaičius, tas ryšys, ar jis bus nustatytas, sunku pasakyti. Aš jokiu būdu neturiu informacijos apie kurią jūs kalbate, bet šioje vietoje aš manau, kad svarbiausia būtų aiški komunikacija, nes kaip pavyzdys, Estija nestabdo vakcinavimo. Yra šalių narių, kurios tai padarė. Vakcinacija sustabdyta, bet kokios to buvo priežastys irgi pritrūko to išsamesnio paaiškinimo.
Europos Sąjungos valstybės pagal skiepijimo tempus gerokai atsilieka ir nuo Jungtinių Valstijų, ir nuo Jungtinės Karalystės, Izraelio. Sakykite, kokios yra šio atsilikimo priežastys? Ar reikėtų pripažinti, kad Europos Komisija padarė klaidų rinkdamasi strategiją – tiek skiepijimo, tiek skiepų paskirstymo ir įsigijimo?
Aš jokių Komisijos klaidų nematau, aš kaip tik manau, kad na, kaip pavyzdys, Lietuva kaip valstybė – Lietuvos Respublikos piliečiai, šie gavo skiepą tuo pat metu, kai gavo Prancūzijos pilietis ar Vokietijos pilietis. Ir kaip būtų, jei kiekviena valstybė pradėtų lenktyniauti ir kaip sektųsi mums su pirkimu? Aš manau, kad Komisija padarė viską teisingai.
Jei Komisija viską padarė teisingai, kodėl tada Europos Sąjunga atsilieka nuo Jungtinių Valstijų, Jungtinės Karalystės, Izraelio?
Na, vieno dalyko Komisija neturi, tai Komisija pati negamina vakcinos.
Tai Jungtinės Valstijos taip pat jos negamina.
Gamina. Sudarytas, sakykim taip, didžiausias portfelis vakcinų. Gamintojai nevykdo savo įsipareigojimų. Šiuo atveju, jei mes kalbėtume apie kažkokią prekę, kuri nebūtų visiems reikalinga ir deficitinė, galbūt būtų galima kalbėti apie kažkokias sankcijas gamintojams ir panašiai. Šiuo atveju mums reikia ieškoti situacijos variantų, kaip padėti tam gamintojui rasti galbūt papildomus gamintojus, kurie galėtų prisijungti gaminimo pajėgumus ir padėti tai pačiai „AstraZeneca“ ar kitam gamintojui pagaminti ir įgyvendinti savo sutartinius įsipareigojimus, kuriuos jie žadėjo ir pasirašė sutartį, kad padarys.
Vakcinavimas vyksta pakankamai sklandžiai. Aš manau, kad antrą ketvirtį bus pristatyta galbūt daugiau vakcinų. Vėlgi, dabar kalbėti apie kažkokį atsilikimą, aš manau, kad jis daugeliu atveju susijęs su gamyba. Kalbant apie tvirtinimą, dabartinis „AstraZeneca“ atvejis parodo labai puikiai, kad tos tvirtinimo procedūros yra reikalingos. Ta pati Europos vaistų agentūra dabar gali atsekti kiekvieną skiepą, kiekvieną siuntą ir ieškoti, ar yra galimi kažkokie pakeitimai, kurie galbūt nebuvo pastebėti tvirtinant arba gal siunta yra kitokia, todėl visi šie procesai yra reikalingi užtikrinti vakcinų saugumą mūsų piliečiams.
Visą pokalbį žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
