Takso vardu Totemas, gelbėjimo operacijos kulminacija. Iškviesti ugniagesiai gelbėtojai kasa žemes ir bando iš po žemių ištraukti čia oloje beveik tris valandas įstrigusi šunį.
Jo labai laukia ir kartu šeimoje gyvenantis Otonas. Pagaliau gelbėtojams pavyksta sučiupti Totemą ir perduoti šeimininkėms.
Totemas ir Otas panašaus likimo augintiniai, juos Aušra su dukra pasiėmė iš prieglaudos. Totemas prieš metus buvo patekęs į avariją, prieglaudoje išgydytas, taip ir pateko į mylinčių savanorių rankas.
„Pradėjom su dukra savanoriauti „Šiaulių letenėlėje“, tai pirmiausiai buvo šitas, o dabar antras. Ir atrodo visai nesudėtingai, jeigu vienas yra, tai kodėl antro – ne“, – sako Totemo šeimininkė Aušra Lukšaitė.
Išėjusios pasivaikščioti mama su dukra nusprendė, kad šį kartą paeis kiek toliau nei įprasta.
„Tai gerai, kad dukra spėjo pamatyt paskutinę jo buvimo vietą. Kažkur tai lyg užmatė, ir mes jau kai atbėgom jo jau nebebuvo“, – pasakoja A. Lukšaitė.
Į greičiausiai ūdros ar bebro olą, matyt, užuodęs pėdsakus ir įlindo Totemas. Atrodė, kad šuo netrukus ir išlįs.
„Tada jau pradėjom pagal balsą sekt. Tai atrodo vienoj vietoj girdim au-au, tai kitoj au-au. Baimės tai buvo, mes su mama jau verkėm, raunam žemes, galvojam kaip čia geriau padaryt“, – teigia Totemo šeimininkė Viltė Petravičiūtė.
„Tas toksai duslus iš po žemės. Atrodo akim stebim, kur jis loja, atrodo čia palojo, ten loja toliau. Urvai tenai labai dideli yra“, – kalbėjo A. Lukšaitė.
Moterys puolė į paniką, bandė kasti žemes pačios, tartis, ką daryti su medžiotojais, tačiau po ilgų nesėkmingų bandymų nusprendė į pagalbą kviesti ugniagesius. Jiems atvykus reikalai pradėjo krypti geryn.
„Tai pagal maždaug balsą jie toj vietoj ir pradėjo kast. Pradėjo rauti ten tą skylę visą. Ir gelbėtojas, jam teko visam puse įlįst, kad pasiekt Totemą. Nes Totemas buvo jau į kampą įsispraudęs, matyt ir baimė, ir panika. Buvo toks jau duslus balsas. Tai dar turbūt pusvalandis, tai nebeturėtumėm mes jo“, – sako A. Lukšaitė.
Užtrukę vos dvidešimt minučių gelbėtojai ištraukė Totemą. O mama ir dukra negailėjo pagyrų ne kasdieninį darbą atlikusiems ugniagesiams.
„Ir nuo Totemuko didelį ačiū sako gelbėtojams. Mūsų vaiką išgelbėjo šeimos“, – pasakoja V. Petravičiūtė.
Pats Totemas, regis, jau pamiršo laimingai pasibaigusį nuotykį ir vėl veržiasi lįsti į olą. Gyvūno medžiotojo instinktas stipresnis už baimę. O išgelbėtas jis buvo be galo išsigandęs, o vėliau tarsi dėkodamas ėmė elgtis dar meiliau.