Moteris, dalyvavusi pamaldose, įeina į Dievo gailestingumo koplytėlę. Vagilė apsidairo, eina prie altoriaus, užpučia žvakę ir su žvakide įsidedą ją į rankinę, nedelsdama čiumpa antrą ir sparčiu žingsniu sprunka lauk. Katedroje tuo metu meldžiasi keli likę tikintieji, moteris, ką tik padariusi vieną didžiųjų nuodėmių, eina lauko durų link, tačiau kaip dora katalikė išeidama dar priklaupia bei persižegnoja.
Moteris pavogė dvi žvakides – ant jų buvo Dievo gailestingumo paveikslas. Bažnyčios darbuotojas rodo, iš kur jos buvo paimtos, dabar toje vietoje tiesiog dega žvakės. Ant altoriaus po stiklu esančios relikvijos nepaliestos.
Žvakides kadaise katedros klebonas Egidijus Venckus parvežė iš Lenkijos, kiek jos kainavo – nepamena. Dvasininkas komentuoti šį įvykį prieš kamerą atsisako. Sako į policiją nesikreips ir paklydėlei atleidžia šią nuodėmę, tikisi, kad gal moters sąžinė prabus ir ji grąžins pavogtus daiktus bažnyčiai.
Tačiau po pamaldų kalbinti tikintieji ne tokie atlaidūs vagilei:
„Kaip sakoma, rankas, tokiems dalykams, nukapot, nelinkiu, bet blogai vertinu. – Didelė nuodėmė? – Taip, jau iš tokių šventų dalykų, kaip iš kapų, pavyzdžiui, vagiama yra, tikrai jau, nepropaguoju ir ne už tai.“
„Girdėjau, kad žvakidės pavogtos iš Dievo gailestingumo. – Kaip vertinat? – Man trūksta žodžių, vagystė yra vagystė, bet iš bažnyčios ir nuo kapų vogt, tai čia jau man trūksta žodžių.“
„Man atrodo, kad sunku vertinti kažkaip, nes kiekvienas žmogus elgiasi, kaip jam atrodo. Tai nėra tinkamas elgesys katedroje, bet visada sąžinei lieka žmogaus. Nežinia, kodėl jis taip elgiasi, kodėl jis taip daro.“
Tai ne pirmas atvejis kai kėsinamasi į Šiaulių katedros turtą – prieš daugiau nei dešimtmetį keli nepilnamečiai kėsinosi į aukų dėžutes, pavogė antikvarines relikvijas, nugvelbė dvejų moterų rankines. Tuomet ilgapirščiai buvo greitai surasti.
