„Kai pradėjau dusti, tada pamačiau ir dangų, tada buvo labai baisu. Jau, žinokite, tada pamąstai apie visą gyvenimą per vieną sekundę“, – sako Aras.
Jei būtų pasiskiepijęs, vyras sako – ligoninėje negulėtų.
„Tikrai planavau skiepytis. Aš sakau, nesu prieš skiepus, nesu tas Jėzau Marija, kaip komentuoja. Paprasčiausiai per aplaidumą neprisiruošiau“, – kalba Aras.
Šiaulių Reanimacijoje dėl savo gyvybės kovoja 10 koronavirusu užsikrėtusių pacientų ir tik vienas jų yra pasiskiepijęs, tačiau jis turi gretutinių ligų.
Valdžiai vis dar bandant įtikinti žmones skiepytis nuo COVID-19 iš Prezidentūros jau kuris laikas sklinda kritika dėl galimybių paso. Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė pareiškė, kad galimybių pasas omikron akivaizdoje išsisėmė – serga pasiskiepiję ir dviem, ir trim dozėmis.
„Galimybių pasas, toks, koks jisai dabar yra, naujų poreikių valdant pandemiją nebeatliepia, ir turi būti peržiūrėtas“, – teigė I. Segalovičienė.
O po tokių pareiškimų skolinga neliko ir Premjerė Ingrida Šimonytė.
„Na, Prezidentūra turbūt jau turi tokią gražią savybę kritikuoti viską, kiekvieną savaitę vis ką nors naujo“, – sakė I. Šimonytė.
Prezidento patarėja cituoja žmonių apklausą, kur tik 6 procentai žmonių sako, kad juos pasiskiepyti paskatino galimybių pasas. Tačiau premjerė mano kitaip – anot jos, kiekviena dėl galimybių paso išsaugota gyvybė yra be galo svarbi.
„Man atrodo, mes neturėtume žiūrėti, ar ten didelis skaičius 6 procentai ar mažas. Jeigu tai transliuosime į užimta ligoninių lovas ir prarastas gyvybes, matyt, kiekviena gyvybė, kuri buvo išgelbėta galimybių paso pagalba yra svarbi“, – kalbėjo I. Šimonytė.
O ar galimybių pasas išties reikalingas – žmonės turi savo nuomonę:
„Seniai reikėjo panaikinti – jo nereikėjo įvedinėti.“
„Manau, kad nereikia naikinti. Kol kas jisai veikia normaliai, yra atranka tarp skiepytų, neskiepytų.“
„Didžioji dauguma yra persirgę arba pasiskiepiję ir labai mažai žmonių, kurie nepakliūna į tą kategoriją.“
„Gavo pažymą – turi antikūnų, kas kažkiek laiko pasitikrinai, ir viskas.“
Pasak Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytė-Nielsen augant susirgimų skaičiams – chaotiškiems sprendimams dabar ne laikas.
„Situacija artimiausiomis savaitėmis eis link to, kad susirgimų skaičius bus vis didesnis, todėl tikrai dabar nėra laikas kažkokiems chaotiškiems veiksmams ir atsisakymams tų priemonių, kurios iki šiol pasiteisino“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
Tiesa, valdančiųjų blaškymąsi dėl pandemijos strategijos kritikuoja Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Visos priemonės, kurios prisideda prie papildomo saugumo užtikrinimo gerai, jei nėra rezultato tegu pasako – mes apsirikome, galimybių pasas buvo bandymas privilioti žmones pasiskiepyti ir tai nepavyko“, – sakė S. Skvernelis.
O susirgimų kreivė ir toliau kopia į viršų – per vakar dieną nustatyti 4559 nauji užsikrėtę asmenys. Mirė 11 žmonių – 10 iš jų nebuvo pasiskiepiję. Šiuo metu Reanimacijos skyriuose dėl gyvybės kovoja 91 koronavirusu sergantis žmogus – trigubai mažiau nei valdžios nustatyta kritinė 240 pacientų riba.
Apie galimą pandemijos pabaigą, pasibaigus omikron atmainai prabyla vis daugiau Europos virusologų. Tiesa, apie tokias optimistines prognozes, anot duomenų mokslininko Vaidoto Zemlio-Balevičiaus, kalbėti dar anksti.
„Šnekėkime apie laikinus jos atslūgimus, pavyzdžiui, vasarą, jei atsiras nauja atmaina, vasarą dėl sezoniškumo nukris sergančiųjų skaičiai. Tai mes šnekėkime apie atsitraukimus eigu tas atsitraukimas bus pakankamai ilgas, galėsime kalbėti apie pabaigą“, – sakė „Eromonitor International“ duomenų mokslininkas Vaidotas Zemlys-Balevičius.
