• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Šiandien minima Šv. Agotos diena. Šią dieną nuo senų senovės yra šventinama duona ir tikima, kad ji padės apsisaugoti nuo gaisrų ir kitokių nelaimių. Tradicija gyvuoja nuo trečio amžiaus. Kada lietuviai pradėjo valgyti duoną ir ką ji reiškė senovėje?

Šiandien minima Šv. Agotos diena. Šią dieną nuo senų senovės yra šventinama duona ir tikima, kad ji padės apsisaugoti nuo gaisrų ir kitokių nelaimių. Tradicija gyvuoja nuo trečio amžiaus. Kada lietuviai pradėjo valgyti duoną ir ką ji reiškė senovėje?

REKLAMA

Druskininkų Švenčiausios Mergelės Marijos Škaplierienės bažnyčioje ant stalo duonos kepaliukai. Prikepta jų nemažai – trys tūkstančiai. Netrukus prasidės iškilmingos apeigos – duonos šventinimas. Po to ji bus išdalinta parapijiečiams. Katalikai švenčia Šv. Agotos dieną, per kurią nuo senų senovės būdavo kepama duona ir nešama šventinti į bažnyčią. Ši tradicija gyva daugybę šimtmečių – nuo trečio amžiaus.

„Šventoji Agota yra kankinė, mergelė, kuri buvo pasišventusi Kristui ir norėjo išlikti skaisčia, ir savo gyvenimą atiduoti tik jam. Už tai ji buvo nukankinta, išniekinta ir sudeginta“, – sako klebonas Vaidas Vaišvilas.

REKLAMA
REKLAMA

Trečiadienį žmonės gali nusipirkti įvairiausios duonos – pasirinkimas didelis. O kada gi lietuviai pradėjo valgyti duoną? Šaltiniai skelbia, kad mūsų kraštuose duona buvo kepama nuo pirmųjų amžių po Kristaus. Netrukus 80-metį švęsianti druskininkietė Stasė pasakoja, kad jos vaikystės namuose duona buvo pagrindinis maistas ir laikomas šventu.

REKLAMA

„Labai buvo garbinama. Be duonos – nieko. Pats pagrindas buvo duona. Iš valgių. Jei jos nepavalgysi, tai nepadirbsi – kojos neneš. Bus silpna labai“, – pasakoja druskininkietė Stasė Kvaraciejienė.

Anot Stasės, duona buvo garbinama ir dėl to, kad buvo sunkiai uždirbama. Kiekviena šeima duoną ruošdavo pati – nuo sėjos iki kepimo:

„Kai kepa moterys duoną, tai pirmiausia, kai sudeda į pečių, tai peržegnoja. Ant pirmos bandelės padaro kryžių ir ant paskutinės bandukės padaro kryželį. Buvo duona šventa. Ir niekur jos nedėdavo – tik ant stalo arba patiesdavo baltą paklodę arba „abrūsą“ kol ataušta.“

REKLAMA
REKLAMA

Duona senovėje buvo garbinama kiekvieną dieną, ne tik minint Šv. Agotą. Stasė pasakoja, kad niekam net į galvą nešaudavo išmesti duoną. Tai buvo laikoma didžiule nuodėme. Net netyčia nukritusio gabalėlio žmonės atsiprašydavo.

„Paimdavom, pabučiuodavom, persižegnodavome, atsiprašydavome. O jei diedulis pamatydavo, tai liepdavo dar poterius sukalbėti ir turėdavom kalbėti poterius.“

Duona, kaip šventas maistas, minima ir tikinčiųjų pasaulyje. Esą Jėzus keliais duonos papločiais pamaitino tūkstančius.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

„Kas mes esame be duonos? Taip, dabar turime įvairaus maisto ir galime sakyti, kad mes nevalgome duonos ar apsieiname be duonos. Bet kiek tūkstančių metų žmonija gyvena – jei yra duona, yra vanduo, yra alyvuogių aliejus – gyvybė išliks“, – teigia V. Vaišvilas.

Katalikai tiki, kad Šv. Agotos dieną pašventina duona namus saugo nuo gaisro, o žmones nuo ligų.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų