Tiesa, yra ir kita pagyvenusių žmonių gyvenimo pusė. Iš pensijos neišgalintys pragyventi senjorai šilto kąsnio prašo labdaros valgyklose.
Robotų inžinerijos būrelyje prie kompiuterio palinkęs pensininkas Zenonas ir aštuntokas Ignas. Skirtumas tarp jų – daugiau nei pusė amžiaus, tačiau bendros kalbos apstu.
„Būdamas tarp jaunimo nesijauti tiek žvėriškai pasenęs“, – sako savanoris Zenonas.
Iki pensijos elektriku dirbęs Zenonas Panevėžio robotikos centre savanoriauja. 69-us metus skaičiuojantis vyras su jaunimu užsiima kelis kartus per savaitę po kelias valandas.
„Kol sąnariai dar leidžia judėti, kol akys dar mato, o jeigu atsigulsi ant sofkutės, įsijungsi televizorių – mirtis“, – kalba Zenonas.
Senjoras džiaugiasi ne tik galėdamas būti naudingas jaunimui, bet ir pats domisi naujausiomis technologijomis ir semiasi žinių iš moksleivių.
„Labai domisi apie visas technologijas, visas funkcijas, visada įdomu, kaip gal kitaip padaryt kažkokį darbą, sakykim“, – pasakoja aštuntokas Ignas.
„Ir mes pasimokom iš Zenono, ir Zenonas iš mūsų. Zenonas dabar pradeda mokytis 3D modeliavimo bei platų kūrimo procesą“, – sako devintokas Augustas.
Pensininkas Zenonas leisdamas laiką su jaunimu nedejuoja nei dėl brangstančios elektros ar didėsiančių sąskaitų už šildymą, nei kad pensija mažoka.
„Dešros valgydavau 200 gramų, trečdaliu sumažinsiu, bus 150, vis tiek ne alkanas, sotus“, – sako Zenonas.
Sotūs ir laimingi traukia dainas ir Panevėžio bočiai. Taip Panevėžio bočiai dainas traukia kartą per savaitę. O pakviesti dažnai keliauja ir koncertuoja be jokio atlygio.
Jokio atlygio negauna ir Bočių vadovas. 61-erių metų buvęs Panevėžio meras visai neseniai pakviestas vadovauti pensininkų bendrijai.
„Man tai, ko trūko mano širdžiai, aš daugiau gaunu negu, kad atiduodu“, – tikina Pensininkų bendrijos „Panevėžio bočiai“ vadovas Vitalijus Satkevičius.
Veiklių, energingų ir iniciatyvių žmonių Panevėžio pensininkų bendrijoje kone 400.
„Pasidainuojam, išeinam pakilios nuotaikos. Mes išvažiuojam, koncertuojam. Reikia džiaugtis tuo, kad dar gyvenam“, – sako panevėžietė Vitalija.
„Nereikia smilkt prie televizoriaus kaip žvakei, kol sudegsi, ir turi užsiėmimą. Ir toks gyvenimas neduoda surūgt, kaip sakant, pasent“, – kalba panevėžietis Česlovas.
Įvairaus amžiaus senjorai ne vien linksminasi. Štai repeticijoje smagiai dainą traukianti 75-erių Laima savanoriauja „Carite“. Lanko ir padeda ligotiems ir savimi negalintiems pasirūpinti žmonėms.
„Gera daryti gera. Stimulas tiesiog gyventi ne tik dėl savęs“, – sako panevėžietė Laima.
Šįkart sotų mėsos troškinį gaminanti labdaros valgyklos savanorė Rima kasdien verda, kepa ir pamaitina per 80 žmonių.
„Gerai labai padaryti gerą darbą žmogui. Tikrai atsiperka viskuo“, – tvirtina savanorė Rima Masėnienė.
Moteris sako skaudančia širdimi stebi, kaip karšto maisto vis dažniau ateina prašyti pensinio amžiaus sulaukę žmonės.
„Sako ką už tuos 300, susimoki už elektrą, už šildymą ir viskas“, – pasakoja R. Masėnienė.
O štai nuotaikos gatvėje, minint pagyvenusių žmonių dieną, įvairios:
„Žvejoju, grybauju, malkas kapoju, pečių kūrenu ir gyvenu.“
„Mokesčiai brangsta, viskas brangsta, nieko pigiau nėra, sunkiai.“
„Viena kita ir liga prispaudžia ir su širdela negerai.“
Pasaulio sveikatos organizacija senyvo amžiaus žmones laiko 60-ies metų ir vyresnius. Prognozuojama, kad Lietuvoje 2030 metais beveik trečdalį gyventojų sudarys 60-ies metų ir vyresni žmonės.
