„Činčoro kultūra – labai svarbi tarptautiniu mastu. Ji keičia antropoligines ansktyvųjų populiacijų gyvenimo paradigmas. Pavyzdžiui, kai galvojame apie medžiotojus, mes siejame jų gyvenimą su žūtbūtiniu noru išlikti. Tačiau mes taip pat turime kultūras, kurios buvo visiškai kitokios – žmonės kūrė emocinius ryšius, tobulino dvasinį pasaulį, kompleksiškai žiūrėjo į mirtį. Jų tyrinėjimas leidžia kitaip pažvelgti į praeitį“, – sako antropologas Bernardo Arriaza.
O kaip gi Činčoro eros gyventojai mumifikavo kūnus? Pirmiausia jie nudirdavo mirusiojo odą, o tada pašalindavo visus raumenis ir organus. Galiausiai kūną išdžiovindavo ir užpildavo purvu, plunksnomis ir augalais.
Žmogaus galūnes pagamindavo iš molio, o veidą, kaip matyti, uždengdavo su kauke.
Kartu su mumijomis į pasaulio paveldo sąrašą UNESCO įtraukė ir tris Činčoro gyvenvietes.
Ši kultūra vystėti daugiau nei prieš 5 tūkstančius metų prieš mūsų erą Čilės šiaurėje. Čilė iš viso turi septyniass vietas, įtrauktas į pasaulio paveldo sąrašą.
