Prieš karantiną Europos seksualinės medicinos asociacija apklausė savo narius. Jų buvo pasiteirauta, ar po karantino bus didesnis gimstamumas ir naujagimių kiekis.
„Net 70 proc. seksologijos specialistų vienbalsiai manė, kad bus naujagimių bumas“, – teigė gydytojas urologas-seksologas Titas Simaška.
Gimstamumas sumažėjo
Deja, bet praėjus devyniems mėnesiams po pirmojo karantino buvo pastebėtas atvirkštinis variantas. Visame pasaulyje gimstamumas netgi ženkliai sumažėjo.
„Poros susilaukia vaikų tada, kai yra užtikrintos ateities gerove. Pirmo karantino metu labai didelis nerimas, daug streso ir niekas nežinojo, kaip bus. Tai buvo viena iš priežasčių, dėl ko poros nutarė nesusilaukti vaikų.
Kitas dalykas – moterys, kurios susilaukia vaikų arba yra nėščios, turi dažniau lankytis pas gydytojus. Abiejų karantinų metu buvo didelis stresas besilankant pas gydytojus“, – sakė T. Simaška.
Seksologas taip pat teigė, kad dar viena priežastis – sutrikęs medicininių paslaugų teikimas.
„Ypač planinių, neskubiųjų paslaugų tiekimas, todėl visame pasaulyje triko pagalbinio apvaisinimo procedūros“, – aiškino gydytojas.
Padaugėjo skyrybų
Pandemijos metu išryškėjo ir porų bendravimo ypatumai – gyvenimas persikėlė į virtualią erdvę.
„Taip nutiko todėl, nes tos poros, kurios nėra susituokusios, yra šviežios ar gyvena atskirai, negalėjo dažnai susitikti, todėl atsirado labai daug bendravimo intymiomis temomis ar lytiniai santykiai internetu.
Suaktyvėjo pažinčių programėlių naudojimas. Jis augo net 80 proc. Žmonės bendravo, tačiau bendravo virtualiai“, – sakė T. Simaška.
Su karantino sąlygomis geriau susitvarkė kartu gyvenančios poros.
„Jaunos poros su tuo susitvarkė gan sudėtingai. Advokatų kontoros pastebėjo daug didesnį paduodamų dokumentų skyryboms. Sumažėjo ir vestuvių kiekis“, – teigė T. Simaška.
Svarbu suvaldyti stresą
Karantino metu žmonės privalėjo daugiau laiko praleisti namuose, o tai lėmė ilgesnį partnerių buvimą kartu, tačiau su tuo susitvarkė ne visi.
„Kai poros leidžia daugiau laiko kartu, lytiniam gyvenimui tai gali turėti tiek teigiamos, tiek neigiamos įtakos. Jei buitis yra gana intensyvi, tai slopina mūsų seksualumą ir lytiniai santykiai gali suretėti“, – sakė gydytojas.
Tačiau gali būti ir atvirkščiai. Tai priklauso nuo to, kaip poros tvarkosi su stresu.
„Vieniems žmonės lytiniai santykiai yra kaip tam tikras garo nuleidimas, stresinės situacijos sprendimo būdas arba streso suvaldymo mechanizmas.
Tačiau kitiems žmonėms streso metu net nekyla mintys turėti lytinių santykių. Lytiniai santykiai gali būti tik tada, kai yra gera, geros nuotaikos ir jokio streso“, – aiškino seksologas.
Jei nenorima, kad dėl įvairių priežasčių ar karantino įtampos, nenukentėtų seksualinis gyvenimas, gydytojas pataria poroms įvesti streso valdymo mechanizmą.
„Kai iškyla stresinė situacija <...>, reikia įvesti streso kontrolės mechanizmus ir išmokti tas problemas spręsti tai, kad išsprendei problemą ir ji nelieka tau ant pečių. Tai reiškia, kad nuolat apie tai negalvoji.
Bet tai yra gan sudėtingas procesas ir tai poroje atsiranda per laiką“, – teigė T. Simaška.
Visą reportažą žiūrėkite vaizdo įraše, esančiame straipsnio pradžioje.
Laidą „Būk sveikas“ žiūrėkite kiekvieną šeštadienį 10:30 per TV3 televiziją.
VISĄ LAIDĄ PAMATYKITE ČIA:
Straipsnis parengtas pagal TV3 laidą „Būk sveikas“.
