Tokią mintį ji išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur ją kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.
Dar praėjusį penktadienį premjerės patarėja sakė, kad žmonės galės lankyti kitose savivaldybėse gyvenančius savo tėvus Velykų savaitę. Kaip paaiškėjo dabar, negalės, o keliauti galima bus tik savo arba žiedinėje savivaldybėje. Jūsų manymu, ar šiuo atveju nėra perlenkta lazda?
Aš manau, kad bet kokiu atveju epidemiologinė logika yra tokia, kad tų lankymų, jeigu nėra kokių nors medicininių indikacijų ar socialinių indikacijų, jeigu tiems žmonėms pagalbos nereikia, tai vis dėl to nuo jų tikrai šiuo metu reikėtų susilaikyti. Virusui nėra švenčių.
O jeigu tėvai yra paskiepyti, o tie vaikai, kurie juos lanko, testavosi ir liga nenustatyta, tai kodėl šiuo atveju negalima važiuoti?
Nustatyti taisykles kiekvienam individualiai yra labai sudėtinga. Tada būtų ne taisyklės, o milijonas išimčių. Situacija rodo, kad ir šiaip esant taisyklėms yra tų, kurie jas pažeidinėja, bet vis dėlto didžioji visuomenės dalis yra sąmoninga ir supranta, kokios ir kam yra tos taisyklės.
Kodėl sakote, kad negalima? Juk kalbama apie kelionių pasus šiai vasarai visoje Europoje. Ar negalima valstybės lygiu nustatyti, kas yra paskiepytas, kas testavosi, ir leisti tiems žmonėms gyventi ir veikti laisviau?
Tokių pasiūlymų buvo ir iš Vilniaus mero, kad būtų daromi Vilniaus pasai, galbūt ir visos Lietuvos pasai, bet manau, kad tikrai prasmingiausia būtų, jeigu pačių pasų taisyklę, kaip jie veiktų atskirose šalyse ir visoje Europos Sąjungoje, nustatytų pati Europos Sąjunga. Kas tame pase turėtų būti ir ką su juo būtų galima daryti. Manau, kad tokiu atveju išspręstume daugiausia problemų.
Dabar kalbama apie tai, kaip įtikinti žmones skiepytis. Kodėl negalima būtų imtis elementarių veiksmų, tarkim leisti žmonėms, kurie pasiskiepijo, laisvai gyventi? Tiek darbo, verslo atžvilgiu, tiek įvairių pramogų, sporto klubų ir panašiai. Taip pat ir lankymo ar jų vaikų lankymo, ar jų pačių vykimo lankyti.
Vakcinuotis reikia raginti visus ir tikrai aš pati raginu tai daryti. Aišku, geriau, kad nebūtų ištikusi „AstraZeneca“ krizė, dėl kurios šiuo metu ir ne rizikos grupės, o, pavyzdžiui, Seimo nariai gali pasiskiepyti, bet aš tai suvokiu kaip edukacinę prasmę ir tikrai savo pavyzdžiu užkrėsti norėčiau kitus, ypatingai tuos, kurie yra rizikos grupėse.
Ar vakcinacija turėtų atlaisvinti daugiau galimybių ir veiklų, tai vėlgi priklausys nuo to, kaip greitai paskiepysime didesnę visuomenės dalį. Kaip ir minėjau, nustatyti individualias taisykles yra labai sudėtinga.
Sakote sudėtinga, bet to imasi visa Europos Sąjunga ir tai būtų puiki motyvacija pasiskiepijusiems žmonėms, kad jie galės gyventi, dirbti laisviau negu nepasiskiepiję. Jūs taip nemanote? Jūs prieštarautumėte tokiam siūlymui, jei jis būtų?
Tokiam siūlymui, žinoma, kad neprieštaraučiau. Bet vėlgi, mes turime įvertinti, kokios gyventojų grupės yra šiuo metu daugiausiai vakcinuotos. Tai, pirmiausia, medikai, kurie jau šiuo metu turi galimybę saugiau dirbti ir sergamumas medikų tarpe yra žymiai sumažėjęs. Bet kitos tos gyventojų grupės, kurios yra daugiau vakcinuotos, tai 80 plius ir 70 plius gyventojai, kuriems nėra tos veiklos darbinės ar rekreacinės tokios svarbios.
Vilnius yra ir, matyt, ilgai bus kone pagrindinis Lietuvoje užkrato židinys. Kaip jūs vertintumėte siūlymą, kad Vilniuje žmonėms būtų atlaisvinta galimybė dirbti ir gyventi testuojantis? Jei, pavyzdžiui, žmogus testuojasi, gali eiti pirkti parduotuvėje, kur dabar jam neleidžiama, ar vykti į sporto klubą, kurie dabar uždaryti?
Vien testavimu tai išspręsti yra labai sudėtinga. Turime suprasti, kad vis dėlto testai nėra absoliutūs. Antra, kad testas parodo, kokia tuo metu yra situacija. Kiekvieną kartą einant į parduotuvę testuotis – kasdien ar kas antrą dieną, tai tikrai nebūtų racionalu.
Manau, kad tikrai ilgai Vilniuje bus ta problema dėl to, kad žmonės yra mobilesni, jaunesni ir keliauja daugiau. Matyt, Vilniuje, kas jau yra pasiūlyta ir tikriausiai bus daroma, sprendimas yra ne testavimas, o spartesnė vakcinacija.
Pone Sejoniene, jau antri metai yra kalbama, kad mes turime išmokti gyventi su virusu. Jūsų manymu, ar mes išmokome, ar ne? Nes vienintelis dalykas, kuris kol kas yra daromas, tai viską uždaryti – tiek verslus, tiek žmones.
Buvo ta situacija labai prasta gruodžio viduryje, kada, manau, tikrai nebuvo laiku imtasi tinkamų priemonių, kad suvaldytume tą situaciją.
Šiuo metu ir Europos Sąjungos kontekste, ir turint galvoje, kad aplinkinėse valstybėse – Lenkijoje ir šiauriau esančiose, Latvijoje, Estijoje – situacija yra daug prastesnė nei Lietuvoje, tai tikrai neturiu pagrindo sakyti, kad tie ribojimai, kurie buvo pritaikyti, kad jie neveikia.
Antra, negalime sakyti, kad niekas tų ribojimų nesilaiko, nes jeigu jų nesilaikytų, tai mes turėtume kur kas prastesnę situaciją. Didžioji dauguma gyventojų, dėl to jiems esu labai dėkinga, ribojimų laikosi ir supranta jų prasmę.
Visą pokalbį žiūrėkite reportaže, esančiame straipsnio pradžioje.
