Pastarieji Seimo rinkimai akiai buvo neįprasti dėl pandemijos subtilybių. Tačiau pats balsavimas dviem turais – daugiamandatėje ir vienmandatėse apygardose – Lietuvoje įtvirtintas jau 28 metus. Tokiu būdu žmonės pagal partijų, arba proporcinę sistemą, į Seimą išrenka 70 parlamentarų, o dar 71 deleguoja balsuodami tiesiogiai savo apygardose.
O būtent vienmandatės apygardos pastaruoju metu labiausiai ir kliūva daliai politikų ir ekspertų. Antrajame ture daug žmonių esą balsuoja ne už, o prieš nepatinkantį kandidatą, daug balsų nueina veltui, nes kandidatuoja keliolika, o į Seimą patenka tik vienas pretendentas.
„Vienmandačių apygardų dalyje net 80 proc. rinkėjų nėra atstovaujami dėl antro turo ar kitų priežasčių. Pagal dabartinę sistemą vienmandačių dalyje išrenkama mažiau moterų“, – sako konservatorius Andrius Vyšniauskas.
Tad valdantieji konservatoriai sumanė siūlyti rinkimų sistemą keisti. Dabar esą pats laikas, nes iki kitų rinkimų dar daug laiko – 3,5 metų. Partijų atstovai susibūrė į darbo grupę ir konsultacijoms kviečiasi ekspertus. Vilniaus universiteto politikos geografas Rolandas Tučas mano, kad Lietuva turėtų eiti Latvijos ir Estijos keliu – išvis atsisakyti vienmandačių apygardų, o daugiamandatę skaidyti į keletą apygardų.
„Man kaip ir priimtiniausias būtų latviškas variantas, Lietuvos teritorijos padalijimas į 5 ar 7 apygardas“, – pasakoja politikos geografas Rolandas Tučas.
Latvijoje apygardų penkios, Estijoje – 12, o vien sostinė Talinas padalytas į tris apygardas. Toks regioninis atstovavimas būtų tarsi kompromisas – rinkėjams užtektų balsuoti vieną kartą, tačiau išrinktieji atstovautų ir savo apygardai.
„Jisai niekaip nekeis to, kad kažkuri Lietuvos dalis bus mažiau ar daugiau atstovaujama“, – teigia politologas Mažvydas Jastramskis.
Rinkėjų elgseną tyrinėjanti politologė Ainė Ramonaitė pasakoja, kad neabejotinai tautiečius pradžiugintų galimybė laisvai reitinguoti kandidatus.
„Kuris kandidatas jiems labiausiai patinka, ir nebūtinai iš tos pačios partijos. Būtų kažkiek sąrašų, kažkiek žmonių ir gali reitinguoti ir iš kitos partijos. Tai labai patiktų Lietuvos gyventojams, nes jie dažniausiai skundžiasi, kad „patinka šitas, bet patinka ir šitas, kodėl turiu prisirišti prie vienos partijos?“, – kalbėjo politologė Ainė Ramonaitė.
Tiesa, toks, į Airijos sistemą panašus modelis, vargu, ar išvys dienos šviesą. Suskaičiuoti balsus būtų itin sudėtinga. Dar ekspertai pastebi, kad būtent vienmandatėse žmonės sugadina daugiausia biuletenių, o ir vienmandačių ribos nuolat perbraižomos. Tai rinkėjams kelia sumaištį, o kai dėl gyventojų mažėjimo apygardos sujungiamos, toks rinkėjų atstovavimas irgi tampa abejotinas. Visgi, pasak politologo Mažvydo Jastramskio, vargu, ar rinkimų sistemos pakeitimas taptų panacėja.
„Nežiūrint to, kad dabartinė veikia geriausiu atveju suboptimaliai, bet, iš tikrųjų, – prastokai, nėra jokių garantijų, kad pakeitus Seimo rinkimų sistemą, viskas pradės veikti puikiai“, – sako M. Jastramskis.
Be to, vienmandačių panaikinimas galėtų reikšti pragaištį mažoms partijoms arba tiems politikams, kurių rinkėjai koncentruojasi nedidelėje teritorijoje.
„Kaip užtikrinti regioninėms partijoms, konkrečiai apie tautinių mažumų, nes kaip aš kelsiu sąrašą Tauragėj?“, – klausia Seimo narė Rita Tamašunienė.
O Laisvės partija be vienmandačių jaustųsi žymiai geriau – iš visų laimėtų 11 mandatų apygardose ji užsitikrino vos tris.
„Tai leistų gerinti demokratijos kokybę ir leistų pačias partijas stiprinti ir kokybiškus politikus įleisti į Seimą, taip iš dalies apsisaugant nuo didelių politinių svyravimų, kurie būdingi, kai yra visko po truputį“, – pasakoja Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas.
Tiesa, nebūtinai ta pati istorija pasikartotų ir kituose rinkimuose.
„Šita rinkimų sistema visada naudinga toms politinėms partijoms, kurios yra populiarios. Nepriklausomai nuo dešinės ir kairės. Nes matom, kad yra svyravimas – kartais palaiko dešinę, kartais centrą, kartais kairę“, – teigia politologas Lauras Bielinis.
O opoziciniai valstiečiai iš valdančiųjų suburtos darbo grupės išėjo.
„Mes manome, kad konservatoriai inicijuoja reformą vien dėl to, kad sau palankiai kitiems rinkimams susidėtų teisės aktus. Kaip žinia, jiems vienmandačių sistema paprastai nepalanki, ypač antrieji vienmandačių turai“, – kalbėjo valstietė Agnė Širinskienė.
„Tai yra mitas, kad mums nesiseka šituose rinkimuose, mes turime daugiau žmonių, laimėjusių vienmandatėse. Bet mes ne per šitą prizmę žiūrime į rinkimų korekcijas“, – sako A. Vyšniauskas.
Politologas Lauras Bielinis abejoja, ar rinkimų sistemai dabar reikia perversmų.
„Rinkėjas bus pasimetęs. Dalis rinkėjų, abejojančių, gali paprasčiausiai neiti į rinkimus. Ne todėl, kad jie prieš visus, o todėl, kad nesusigaudo ir neaišku, kas laimės taip jiems balsuojant“, – pasakoja L. Bielinis.
Seimo darbo grupė klausimus dėl rinkimų pertvarkos svarstys dar mėnesį, o per vasarą žada parengti konkrečius siūlymus.
