Žmonės piktinasi tokiais suoliukais:
„Vilniaus miesto mero kvailumas. Kad nepažintų. Aš taip tiesiai sakysiu. Ar pinigų jam reikalinga pasidaryti. Nu kas iš to. Nei pasėdėti, nei vaikams pažaisti, šiukšlėms tik kur susikrauti yra. Jeigu kvailas, tai kam toks meras reikalingas.“
„Čia nesuprasi kas. Aš pamaniau, kad gal čia staliukai kavą gerti ir prižiūrėti vaikus, o čia pasirodo suoliukai.“
„20 tūkstančių eurų kainavo. – Košmaras.“
„Nu nesąmonė. Mes einame su dukra ir aptarinėjame. Sako: tai čia gal poilsio zona. Sakau, o kaip čia ilsėtis? Kokia forma?“
„Turbūt geresnių panaudojimų būtų tiems finansams, kad būtų bendruomenei geriau.“
„Jis čia bus išdėstytas, jis čia jau… – Jau sumontuotas jisai. – O ką ant jo veikti? – Čia yra suoliukas, čia yra suoliukai. – Ir taip sėdėsime? Gal čia koncertas bus?“
„Kaip dabar močiutės pagal anūkus turės lakstyti. Pažiūrėkite, ką padarė. Koks kampas, argi čia vaikams tinka aplink žaisti. – O bandėte sėdėti, gulėti ant šito suoliuko? – Ką jūs. Tie suoliukai patys geriausi, jų daugiau galėtų padaryti.“
„Tai kas čia tie pinigai, tokie 20 tūkstančių tai čia juokas. Nedideli pinigai. Tiesiog galbūt įkomponuoti į tą dalyką, gal ir nieko būtų, gal kokią gėlę pastatyti.“
Šie GEO art – žemės meno įkvėpti skulptūriniai suoleliai yra vieni iš 12-os Vilniaus miesto savivaldybės rengiamo konkurso „Kuriu Vilnių“ nugalėtojų. Kad menas kainuoja nesiginčija ir viešųjų ryšių specialistas Liutauras Ulevičius, tačiau jam taip pat kyla klausimas, ar 20 su puse tūkstančio yra ne per didelė suma suoliukams, ypač pandemijos laikotarpiu.
„Nesinori užgniaužti tų menininkų erdvės polėkio, ane? Šitoje vietoje pagrindinis klausimas lieka, kur yra proto riba. Kur sveikas protas baigiasi, o kur prasideda. Šiuo atveju akivaizdu, kad, na, miestas eksperimentavo, produktas yra gražus, geras, su juo viskas tvarkoje, bet kaina, vis dėl to, norėtųsi, kad būtų adekvatesnė“, – sako L. Ulevičius.
Projekto autoriai tikina, kad suoliukų kaina yra netgi labai adekvati ir esą galėjo būti dar didesnė, mat tai yra labai sudėtingas parametrinio–skulptūrinio dizaino projektas, reikalaujantis darbo specialiomis kompiuterinėmis programomis. 15 tūkstančių kainavo suoliukų gamybos darbai ir medžiagos: termomediena, konstrukcinis plienas, dažytas specialiose kamerose. Likę 5 tūkstančiai atiteko meno kūrinio autoriams.
„Labai džiaugiamės, kad iš vis pavyko įgyvendinti, rasti meistrų jam įgyvendinti, nes Vilniuje pradėjome klausinėti iš tikrųjų vasarą, kas galėtų padaryti. Labai buvo daug, kas atsisakė, nes per sudėtinga tiesiog pagaminti ir buvo per didelė kaina, ten nuo 24 tūkstančių plius PVM, tai čia vien padarymo kaina“, – tikina architektė Rasa Ilginė.
Savivaldybės atstovai teisinasi, kad tai nėra šiaip suoliukai, o meno kūrinys, tad ir kaina yra atitinkama.
„Šitas projektas komisijos buvo atrinktas kaip tinkamas finansuoti. Projekto teikėjai preliminarią sąmatą irgi teikė. Tos sąmatos tikslingumas irgi yra vertinamas. Projektas nesukėlė kažkokių abejonių, kad jis yra ne meniškas ar per mažai meniškas, ar per brangiai kainuojantis“, – aiškina Vilniaus miesto savivaldybės atstovė Rūta Matonienė.
GEO art suoleliai, Žaliojo tilto ženklai – „Kurk Vilnių“ nugalėtojų darbai, kurie jau puošia miestą. Kitų 10 dar reiks palaukti. Pavyzdžiui, šio 67 tūkstančius eurų kainavusio milžiniško žalio grybo, kuris išdygs Vilniaus Vingio parke.
