Zuikių ausimis pasipuošę paruošiamosios klasės vaikai iš Vilkaviškio spėlioja kiek gali būti eksponatų šiame muziejuje, esančiame netoli Marijampolės, Sasnavos miestelyje: „Trys tūkstančiai. Geistautė sako, trys tūkstančiai ir mes ja patikėsime, todėl, kad turime maždaug tris tūkstančius.“
Jo įkūrėja, lankytojams Zuikiene prisistatanti Daiva Truncienė sako, kad vieną mažytę statulėlę galima pavadinti pirmuoju muziejaus eksponatu. Iš pradžių moteris namuose kolekcionavo zukius.
„Iš tiesų mes dabar atrinkome, kad tai mano kolekcijos yra. Nes pirminė yra mano kolekcija, atėjusi čia“, – sako Daiva.
Anot Daivos, zuikių muziejus atsirado neatsitiktinai. Sasnavos miestelio bendruomenė gavo pastatą ir pradėjo galvoti, ką jame veikti. Kažkas pasiūlė muziejų, o kokį – ilgai galvoti nereikėjo. Mat miestelio vardas yra susijęs su zuikiais. Sasnavą prieš kelis šimtmečius pakrikštijo prūsai.
„Prūsiškai zuikis yra sasnis, tai pirmiausia pavadino upelį Sasna, tekantį pro mūsų miestelį, o kai kūrėsi pirmas kaimas prieš 246 metus iš septynių dūmų, tai jį pavadino Sasnava“, – pasakoja muziejaus įkūrėja Daiva.
Šiandien muziejuje – maždaug trys tūkstančiai eksponatų. Daugiausia pliušinių žaislų. Daiva ir pati kur tik randa vis naują eksponatą į muziejų neša, Sasnavos bendruomenės nariai prisideda prie kolekcijos, bet daugiausia suneša lankytojai. Kai yra tariamasi dėl muziejaus lankymo, Daiva prašo paieškoti gal kur rūsyje ar palėpėje dulka zuikis ir atvežti jį čia. Kad žaislas neatsidurtų sąvartyne.
„Esame ant bangos, madingi, tvarūs. Nes tas mūsų saugojimas ir neišmetimas – tas ir yra svarbu. Antras panaudojimas. Daugelis šitų zuikių, kurie pas mus yra atkeliavę iš vaikų namų, jie yra išaugti, nereikalingi ir potencialiai būtų patekę į šiukšlyną“, – kalba Daiva.
Svečiai iš Vilkaviškio atvežė į muziejų savo žaislų. Sako, visai ne gaila čia palikti, nes jiems bus smagiau tarp šitokios daugybės draugų: „Ar tu atnešei zuikutį? – Atnešiau. Statulėlę. – Nebuvo gaila? – Aš dar tokį turiu, tai nebuvo šito gaila beveik.“
Kiti mažieji muziejaus lankytojai džiūgauja – šitiek zuikių nebuvo matę, o ir sužinojo apie juos daug įdomių dalykų:
„Jie mėgsta kopūstus valgyti ir salotas? – O saldainius mėgsta? – Ne. – Kodėl? – Nes jie tik daržoves mėgsta.“
„Esi mačiusi gyvą zuikį? – Taip. Kai buvau pas babą, mačiau. – Glostei? – Taip. – Norėtum namuose? – Taip.“
Tarp eksponatų yra ir brandaus amžiaus zuikis. Jį padovanojo viena vokietė, sužinojusi apie tokį muziejų. Moteris baiminosi, kad po jos mirties zuikis neatsidurtų šiukšlyne.
„Jam yra virš 60 metų, jį pasiuvo jos močiutė, jis yra prikimštas šieno. Jinai visą šitą laiką zuikį saugojo, o dabar kadangi jau pati yra metuose, tai tiesiog sakė, kad jei aš kur nors kitur išeičiau, turiu žinoti, kad mano zuikis yra saugus“, – pasakoja Daiva.
Zuikių muziejaus įkūrėja Sasnavos miestelio gyventojams neleidžia išmesti marškinių, džinsų ir megztinių. Drabužiai taip pat virsta zuikiais arba įvairiais daiktais su ilgaausiais.
