Anot ekspertų, šių priemonių reikia, nes daug senjorų vis dar nepasiskiepyję. Tiesa, nuo spalio 100 eurų paskata pasinaudojo ir pirma skiepo doze pasiskiepijo maždaug 6000 pensininkų.
Marijampolės poliklinikoje norinčiųjų pasiskiepyti nuo koronaviruso netrūksta. Viena senjorė pirmąja doze skiepijasi tik dabar: „Aš buvau išvažiavusi iš Lietuvos? – Tai dėl to užsitęsė? – Taip, taip.“
O kitos dvi – priešingai – skiepijasi jau trečią kartą:
„Ar labai bijojot? – Ne, nebijojau. – Jūs trečias? – Taip trečias. Nebijojau, ko čia bijot?“
„Trečias, jau trečias. – Ir kaip? Labai bijojot to trečio? – Prieš neramu. Dabar jau kaip bus, taip bus. Bet nebus blogiau kaip tiems, kurie serga.“
„Jau kas ateina, ateina apsisprendę tvirtai, kad nori trečio skiepo. Ir sako: „Mums sveikata yra brangiausia, kad nereikėtų bijoti, skiepijamės trečia doze“, – sako vakcinavimo centro vadovė Asta Skamarkienė.
Marijampoliečiai stiprinamąja vakcinos doze vakcinuojasi nuo antrojo skiepo praėjus pusei metų, tačiau Vyriausybė jau ruošia naujovę.
„Trečiadienį Vyriausybėje svarstysime sudaryti galimybę ne po 6 mėnesių, o jau po 4 mėnesių skiepytis pastiprinančiąja, trečiąja doze“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.
Sveikatos ekspertų tarybos narys, onkoimunologas Marius Strioga paaiškina, kodėl tai reikalinga: „Net trečdaliui žmonių po 3 ar 4 mėnesių nebuvo nustatyta antikūnų. Tai šiems žmonėms nereikėtų laukti tų 6 mėnesių iki revakcinacijos, nes pagal tą patį objektyviausią šiuo metu parametrą, pagal kurį mes galime tą imuninį atsaką pačiupinėti, matome, kad jo nėra, kad vakcinacijos tikslas nepasiektas ir kad ta sustiprinamoji, „boosterinė“ dozė yra reikalinga.“
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys sako, kad sustiprinamąja doze po keturių mėnesių skiepytis galėtų kas tik nori: „Schema galiotų visiems vienodai, nepriklausomai nuo antikūnų kiekio, nes antikūnai nėra vienintelis dalykas, kuris pasako apie jūsų apsaugą. Tiesiog visiems būtų vienoda galimybė jau po 4 mėnesių.“
„Skiepytis trečiąja doze ypatingai reikėtų tiems pirmiausia, sakyčiau, kurie vartoja imunosupresinius vaistus ar serga lėtinėmis ligomis, pavyzdžiui, onkologinėmis, autoimuninėmis, ŽIV arba tiesiog yra vyresni negu 65 m. amžiaus, kadangi jau imuninė sistema yra silpnesnė, o imuninis atsakas vangesnis“, – priduria infektologas Arvydas Ambrozaitis.
Visgi onkoimunologas Marius Strioga pripažįsta, kad skubėti revakcinuotis nebūtina tiems, kurie antikūnų turi pakankamai.
„Tikėtina, kad prie delta atmainos ta tokia saugi riba antikūnų titro, leidžianti užtikrinti pakankamą apsaugą, būtų virš 1000 BAU/ml. Jeigu žmonės vis tik pasidaro ir ten yra 3000 – 5000 BAU/ml ar net ir daugiau, kur jau nerodo, neišmatuojama, tada, žinoma, nėra tikslingumo tuo metu revakcinuotis. Laisvai galima du mėnesius palaukti“, – tikina jis.
Tačiau revakcinacijos ankstinimas – ne vienintelė Vyriausybės siūloma naujovė.
Štai gali būti, kad nuo gruodžio mėnesio keliaujant į parduotuvę galimybių pasą teks rodyti ir vaikams nuo 12-os metų. Šiuo metu galimybių paso reikalaujama tik iš 16-mečių.
„Dar svarstysime ir ribosime galimybių paso galiojimo terminą. Jis turėtų būti apie 7 mėnesiai tam, kad po 6 mėnesių būtų akstinas pasiskiepyti pastiprinančiąją skiepo doze, trečiąja doze“, – aiškina A. Dulkys.
Anot ekspertų, galimybių paso taikymas vaikams nuo 12 metų sukuria spaudimą juos nuo koronaviruso skiepyti. Vyriausybė tokių priemonių imasi, nes vis dar stringa senjorų vakcinacija.
„Patiems vaikams dažniausiai šita infekcija nėra pavojinga, bet dėl ko mes esame dažnai priversti riboti ar netgi skiepyti vaikus? Pagrindinis tikslas tam, kad neužkrėstume tų žmonių, tų senjorų, kurie nesivakcinuoja. Ir tokiu atveju, jeigu pilnai vakcinuotųsi senjorai virš 70 m., virš 80 m., būtų mažesnis poreikis ir visuomeninis spaudimas ir tų vaikų vakcinacijai“, – kalba M. Strioga.
„Mes per daug liberaliai žiūrime į tuos žmones, kurie piktybiškai atsisako vakcinuotis ir kenkia mūsų visuomenei, mūsų valstybei. Tai yra iš sovietmečio atėjęs nepasitikėjimas valdžia, ekspertais, profesoriais, gydytojais. Mus tempia atgal į Rytus šitos 30 proc. visuomenės dalies patologinis mentalitetas“, – rėžia A. Ambrozaitis.
Visgi premjerės patarėja Živilė Gudlevičienė sako, kad šiomis dienomis ypač suaktyvėjo 75-erių metų ir vyresnių senjorų vakcinacija pirmąja doze. Ir tam įtakos turi jiems skiriama 100 eurų paskata.
„Šios dienos duomenys rodo, kad praktiškai nuo spalio 1 d. iki šiandien suskubo pasiskiepyti apie 6000 senjorų pirmąja doze. Tai kai anksčiau klausdavo, ar šita išmoka veiksminga, tai jau tikrai galime konstatuoti, kad ji savo poveikį turėjo“, – sako ji.
Norint gauti išmoką, vienadoze „Janssen“ vakcina dar galima skiepytis iki lapkričio 30 dienos. Savo ruožtu „Pfizer“ – tik iki rytojaus.
„Mums lieka praktiškai dvi dienos, t. y., šiandien ir rytoj yra šita paskutinė galimybė gauti pirmąją tą skiepo dozę su išmoka“, – priduria ji.
Statistikos departamento duomenimis, iš kiek daugiau nei 272 tūkstančių 75 m. ir vyresnių senjorų šiuo metu bent viena doze nuo koronaviruso pasiskiepijo 73 procentai senolių. Iš viso 197 tūkstančiai senjorų. Savo ruožtu trečiąja doze kol kas pasiskiepijo 37,5 tūkstančio šios amžiaus grupės senjorų.
