O Lietuvos lenkų rinkimų akcija pareiškė nesutinkantys, kad nelegalai būtų apgyvendinti gausiai lenkų tautybės žmonių gyvenamose savivaldybėse ir siūlo konservatoriams taikytis su Aliaksandru Lukašenka – perkrauti santykius su Baltarusija.
46-erių čečėnas Ramzanas kartu su kitais nelegalais dabar gyvena Verebiejuose, Alytaus rajone įkurtoje migrantų stovykloje. Jis sako į Lietuvą ir Europos Sąjungą bėgęs po to, kai neva nevykusiai pajuokavo kalbėdamas apie policiją.
„Aš niekam nieko blogo nepadariau. Aš paprasčiausiai nevykusiai pajuokavau. Jeigu iki šiol būčiau namuose – mane jau būtų į kitą pasaulį pasiuntę. Geriausiu atveju, būtų sužaloję“, – sako sienos pažeidėjas Ramzanas.
Vyras sako, kad sąlygos Lietuvoje normalios, jis patenkintas tuo, ką turi, nes jaučiasi saugiau, nei gimtinėje: „Viduje nėra kuo kvėpuoti – langai neatsidaro, tvanku. O šiaip, mama Lina mumis rūpinasi, ačiū jai labai. Ir pirmą patiekalą, ir antrą, ir kompoto, ir deserto – visko atneša.“
„Mama Lina" nelegalai vadina Raudonojo kryžiaus savanorę. Ji juos ne tik maitina, bet ir su kolegomis parūpina vaistų, drabužių, kitų jiems reikalingų daiktų. Tiesa, kartais tenka būti atsargiai. Sulaukę jiems skirtų daiktų, ar maisto, nelegalai kartais juos stveria tiesiai iš rankų.
„Per mane, sakau, ir visa padraskyta, viską. Šiandien buvo Raudonas kryžius, atvežė drabužių 2 maišus, sakau, jie puola, vieni tai normali pasiima, o kiti tai nespėji maišų padėti, tiesiog iš rankų išlupa“, – sako Raudonojo kryžiaus savanorė Lina Časaitė.
Bet nelegalų apgyvendinimo vietas apžiūrėję Linos kolegos konstatavo, kad ten gyvenantiems kartais trūksta maisto ir lovų. Mažai dušų ir tualetų, nepakankama medicininė priežiūra. Anot jų, Lietuvai sunkokai sekasi užtikrinti minimalias apgyvendinimo sąlygas sulaikytiems sienos pažeidėjams.
„Ne visos tos vietos, kuriose yra apgyvendami žmonės, yra pritaikytos tokiam skaičiui žmonių. Trūksta dušų, tualetų, o tada jau prasideda tos normalios sąlygos, kurios turėtų būti žmogui, mes gi nekalbam apie jokią prabangą, kalbam apie visiškai elementarias sąlygas jaustis žmonėmis“, – teigia Raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė.
Lietuvai pritrūkus vietos nelegalams, jie perkelti į savivaldybes. Jos skyrė buvusių mokyklų, vaikų namų patalpas.
„Baisu, tai pirmiausia, karšta vasara. Ten ypač, kur yra daug mažų vaikų, kurie tikrai… vargsta, pilna ta žodžio prasme, tikrai vargsta tose sąlygose“, – tęsia K. Meidė.
„Tikrai susiduria su ventiliacijos problemomis ir reikia tiesiog prisiminti, kad tarp visų žmonių yra labai daug pažeidžiamų grupių, įskaitant vaikų, žmonių, kurie turi sveikatos problemų ir tai, kad jų medicininiai poreikiai būtų užtikrinami, arba tai, kad sąlygos būtų humaniškos ir nekeltų sveikatos problemų“, – aiškina „Diversity Development group“ atstovė Akvilė Kriščiūnaitė.
Nevyriausybininkai valstybės labai nekritikuoja, sako, kad tai naujas iššūkis mums visiems. O ir savo ataskaitų visuomenei neviešina. Nuo pat migrantų krizės pradžios kartojęs, kad negalima sukurti nelegalams šiltnamio sąlygų, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad normalu, jog sulaukus daugybės nekviestų svečių, ne iš karto parūpinamos visos sąlygos.
„Ar mes su duona ir druska turime pasitikti užkardose? Tai natūralu, kad vietų mes neturime, todėl neišvengiamai tenka šiek tiek pabūti ir ne pačiomis patogiausiomis sąlygomis. Ir su uodais susipažinti lietuviškais, ir galbūt kitos nepatogios sąlygos“, – sako L. Kasčiūnas.
„Tiesiog turbūt nenorima, pakankamai suprantamai, kiršinti visuomenės, nes yra žmonių Lietuvoje, kurie tikrai negauna viešbučių nemokamai, tai suprantama, kad nenorima išlaikyti tam tikras humanitarinius poreikius atitinkančias sąlygas, bet turbūt bijoma tos prabangos pusės“, – teigia „Diversity Development group“ atstovė Akvilė Kriščiūnaitė.
Nevyriausybininkai pabrėžia, kad didžioji dalis problemų – pasieniečių užkardose, kurios nepritaikytos dideliems nelegalų srautams. O savanorė Lina sako, kad apgyvendinimo centruose bent jau maisto tiek daug, jog kai kurie sulaikytieji jį tiesiog išmėto.
„Sakau, paliekam ant stalo, jie patys pasiims. Bet vis tiek, kitos dienos ryte atvažiavom, visas tas maistas, varškėčiai, per tvorą išmesti. Radom išmestą maistą. Gauna normalų maistą, šiandien irgi ryte buvo sumuštiniai, kiaušiniai buvo ir arbata. Per pietus buvo zrazai, salotų labai daug, ryžiai, obuolys ir kompotas“, – pasakoja L. Časaitė.
Dėl maisto kai kurie nelegalai net susimušė tarpusavyje.
„Jie visi susigrupavę eilėmis, juodaodžiai atskirai, gentimis susirikiavę ir vienas atbėgo iš kažkur paskutinis, atėjo pirmas ir šoko kodėl ne eilėj, pirmas, o ne gale. Ir susimušė, tai policija biškį patvarkė juos“, – priduria ji.
Pabradėje esančiame Užsieniečių registracijos centre nebelikus vietų, Vidaus reikalų ministrė pranešė, kad maždaug tūkstantis vietų nelegalams paruoš Dieveniškėse. Tam priešinasi vietos gyventojai, Šalčininkų rajono valdžia, piktinasi ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija, kurios atstovai renkami būtent šiame krašte.
„Pats bendrabutis yra miesto centre, 50-ies metrų spinduliu nuo bendrabučių yra 2 gimnazijos, lenkų ir lietuvių, greta yra gyvenamieji namai, o pats pastatas yra neaptvertas“, – kalba Seimo narė Beata Petkevič.
Ir siūlo Vyriausybei taikytis su Lukašenkos režimu.
„Ar ponas Gabrielius Landsbergis bando kalbėtis su Baltarusijos Užsienio reikalų ministru Vladimiru Makėjumi? Gal reikėtų pabandyti dar kartą perkrauti santykius su Baltarusija, kaip buvo daroma 2010-ųjų pradžioje?“ – rėžia Seimo narys Česlav Olševski.
Bet premjerė Ingrida Šimonytė nuvyko ne pas Lukašenką, o pas graikus, kurie 2015–2016-aisiais susidūrė su šimtais tūkstančių nelegalų. Kai kuriomis dienomis sienos pažeidėjų srautas į Graikiją siekė po 3–4 tūkstančius.
„Patirtis tų, kurie susidūrė su panašia situacija, yra labai naudinga ir svarbi. Mūsų šalis prisidėjo prie bendrų pastangų suvaldant krizę prie pietinių Europos sąjungos sienų ir taip, mano manymu turėtų būti“, – sakė ji.
O patys nelegalai ir toliau renkasi Lietuvą. Vaizdai iš pasieniečių sraigtasparnio fiksuoja besislapstančius sienos pažeidėjus. Per praėjusią parą pasieniečiai sulaikė 57 žmones, o didžiausioje, 37 žmonių grupėje kai kurie afganistaniečiai ir indai elgėsi įžūliai, nepakluso pareigūnų nurodymams ir bandė sprukti.
Vis tik visi buvo sugaudyti, o čia paskutiniųjų dviejų nelegalų slėpynės nuo pasieniečių. Nors javų laukuose naktį slėptis gal ir nebloga mintis, bet tik ne tuomet, kai pakeltas sraigtasparnis su termovizine įranga. Bėglius pasieniečiai sulaikė.
