Raseiniškiai patyrė šoką, sako gyvenime dar neregėję, kad žaibas trenktų būtent į kapą. Išvydę suniokotą amžinojo poilsio vietą miesto kapinėse, vietiniai iš pradžių pamanė, kad siautė vandalai. Bet išdegintos žymės ant paminklo liudijo, kad čia kirto žaibas. Gamtos stichijos išdarkyta prieš trejus metus čia palaidotos moters kapavietė, kai kuriems toks vaizdas net ašarą spaudė.
„Labai sugadinta, labai žiauriai, kaip atitaisyti, labai žiauriai. Žaibas, žaibas, čia mano kapas yra, mes atėjome, tai silpna net, sesuo pradėjo net verkti, nu kaip galėjo taip būti. Kiti sakė medžiai, bet čia medžio jokio nėra ir čia tos raidės ir vakar matėm, visos apdegusios raidės", – graudinosi raseiniškė Regina.
„Čia buvo išmėtyta skeveldros tos, paminklas išverstas, negirdėję tokio atvejo", – sako raseiniškis Petras.
„Baisu, aiškiai baisu, aš neįsivaizduoju, man tėvukai sakydavo, po medžiu nestovėk, kai lietus, kai perkūnas, kai žaibas yra, prie akmens nestovėk – nes jis trenks į akmenį", – sako raseiniškė Ieva.
Už kelių metrų apgadinta ir kita kapavietė, šiai kliuvo kiek mažiau – sudaužyta akmeninė vaza, sutrupintos kelios plytelės ir aplink pažirusios stiklinių žvakių šukės. Spėjama, tai to paties žaibo darbas. Vos prieš savaitę šiose Raseinių kapinėse vėtra išvertė didžiulį medį, šis krisdamas apgadino du kapus, o dabar žaibas suniokojo dar pora.
„Trenkė žaibas lygioje kapinių vietoje, kur šalia nėra jokių aukštų medžių ir sugadino gražiai sutvarkytą kapavietę, kuri buvo padengta akmens plokšte. Labai gaila ir žmonių, jų įdėto darbo, indėlio, lėšų", – kalbėjo Raseinių miesto seniūnas Artūras Milašauskas.
Išvydę dalimis suskaldytą jų kūrinį – sunkų paminklą ir plokštes – pakraupo ir jo kūrėjai: „Neatlaikė nieks, smūgis buvo rimtas"
Vyrai jau parsivežė suniokotą paminklą iš Raseinių kapinių į savo dirbtuves Šiluvoje. Paminklus čia gamina jau penkta giminės karta, bet tokio atvejo niekas nepamena.
„Ketvirta karta dirbame, dar tokio nebuvo atvejo… Pirmą kartą susiduriame, kad taip trenktų, tai jėga didelė turėjo būti, nu įsivaizduokite, perkirto. Juk čia ne iš plono akmens, suomiško, čia kampą švediško nunešė ir per plokštes perėjo – tai jei ten ką šalia būtų užėjęs, viskas", – pasakoja paminkladirbys Jonas Šilva.
Akmens meistras rodo ir apdegintą Kristaus kančios skulptūrėlę, tvirtinamą prie paminklo: „Ištirpo metalo raidės, kančia…"
Dabar visos suniokotos dalys jau dirbtuvėse. Anot paminkladirbių, žaibas kirto tokia jėga, kad išplėšė net itin stiprius įtvirtinimus ir viską išdraskė, o pats paminklas po smūgio pažiro gabalais.
„Smūgis buvo toks, kad dvi apačios sulūžinėjo, apatinė į penkias dalis, viršutinę dalį nuskėlė – tonomis reikia skaičiuot. Nes jį net atgal", – pasakoja paminkladirbys Jonas Šilva.
Vietiniai stebisi, kodėl šią vietą pasirinko žaibas, ir įsibaiminę laukia artėjančios audros.
„Laba gaila. Labai gaila. Jėzau Jėzau, kitą savaitę praneša škvalą, vėl žaibus, labai bijome", – atvirauja raseiniškė Regina.
Kodėl taip nutiko, nesupranta ir seniūnas Artūras Milašauskas: „Medžių šalia nėra, paminklas neaukštas, komunikacijų, kurios pritrauktų, irgi nėra šalia – kodėl taip įvyko, matyt, gamta pasirinko."
Kauno technologijos universiteto Elektros energetikos sistemų katedros mokslininkai sako, kad stebėtis nereikėtų. Žaibas – neprognozuojamas reiškinys, jo kirtis gali tekti bet kam, taip pat ir kapinėms. Tik čia kaltos ne akmeninės plokštės, o aplinkybių visuma.
„Kad akmuo pritraukė, tai čia jau būtų mitai, kurių mes labai daug galime surasti su žaibu, – pasakoja docentė Renata Miliūnė. – Visi kapai yra tvirtinami metalinėmis konstrukcijomis, čia inžineriniai sprendimai, kurie taip… Bet pagrinde paviršiniai vandenys, rūda ir tos metalinės konstrukcijos galėjo kažkiek turėti įtakos, kad tą kapą suskaldė."
Laimė, gamtos stichijos čia, kapinėse, siautėjo naktį. Tad aplink nebuvo tvarkančių artimųjų kapus, mat pasekmės galėjo būti tragiškos.
