„Carito" žvakių dirbtuvėje, parafino suspaudimo mašinoje, gimsta dar viena šviesulių partija. Tiesa, čia tik iš parafino išlieti įvairaus dydžio kūgiai. Žvakėmis jie virsta tik prisilietus dar penkiems žmonėms.
Iš pradžių į dirbinį dedama medvilninė ar lininė, iš anksto tų pačių darbininkų paruošta dagtis. Jį kelias valandas mirkoma parafine. Tada į parafino vonią keliauja suknatuota žvakė tam, kad būtų gerokai glotnesnė.
O štai šilkografiniu būdu, jeigu yra norinčių, dar ir antspaudas uždedamas. Ir spalva parenkama.
Spaudus dedanti Jūratė sako, kad štai tokią žvakę nešti ant mirusiojo kapo jai ir kitiems būna ypatingai smagu.
„Nes čia tavo darbas įdėtas, širdis“, – sako dirbtuvių darbuotoja Jūratė.
Štai todėl dirbtuvių vadovė paskelbė akciją – per Vėlines žmonės ragina mirusiųjų kapus papuošti vos viena, geriausia rankų darbo žvakute.
„Na, kapas dažniausiai lankomas vienas, net jeigu jame yra ir daugiau mirusiųjų. Ir iš tikrųjų labiau kviestume kreipti save į maldą, į prisiminimą apie mirusiuosius, o kaip simbolį palikti tik vieną žvakę. Stebime visą pasaulį, ne tik kas vyksta mūsų kieme, ir jeigu pas mane švaru, tai nereiškia, kad ir pasaulis švarus. Būkime dėmesingi, būkime atidūs sau ir aplinkai. Ir vaikams, perduokim kitokias tradicijas“, – pasakoja „Carito" žvakių dirbtuvių projekto vadovė Akvilė Bašė.
Juolab, kad atliekų tvarkytojai jau ne vienerius metus kalba apie pirktines plastiko žvakes – jeigu jos nekokybiškos, perdirbimui netinka. Ir vežamos jos į užsienį deginti. O tiems, kas moja į tokias žvakutes, nes jas lengvai užpučia vėjas, projekto vadovė siūlo pasigaminti ir savadarbius žibintus. Tam reikia tik sviestinio popieriaus, klijų, dažų, ir įdomesnio stiklainio.
„Ant kapų užtenka atnešti ir vieną žvakelę. Ir labai kviečiame jaunas šeimas. Šeimas su vaikais, pagaminti patiems žibintą, iš to ką turi. Įdėti savo ir kūrybos procesą, savo meilės, savo maldos, už tą mirusį savo artimąjį. Ir taip pat prisidėti prie gyvųjų“, – teigia A. Bašė.
O prisidėti, kaip sako projekto vadovė, galime gelbėdami socialinės rizikos grupėje atsidūrusius žmones. Vieni jų buvę alkoholikai, kiti patyrė smurtą artimoje aplinkoje. Tokia grupei priklauso ir Karolis.
„Pirmą mėnesį, kaip savanoris buvau. O dabar jau ir įdarbintas esu. Tai dar pirmo atlyginimo laukiu“, – kalbėjo Karolis.
Darbuosis Karolis čia tol tol, kol pajus, kad jau gali gyventi ir darbo ieškotis savarankiškai. O tada jo vietą užims kitas, panašaus likimo žmogus. Per dieną čia gimsta apie tūkstantį žvakelių. Už auką jos bus dalijamos ir visose šalies bažnyčiose, ir šiose dirbtuvėse.
Kaip sako projekto vadovė, žvakę gali gauti ir savanoriai sugalvoję prisidėti prie tokių šviesulių gamybos. O dega tokia žvakė nuo keturių su puse iki dešimties valandų, priklausomai kokio ji dydžio.
