Privalomas žoliapjovių draudimas: ieškoma būdų, kaip surinkti iš žmonių šį mokestį

Vilkaviškyje gyvenantis verslininkas Marius Rudzevičius savo valdose žolę pjauna sodo traktoriuku. Apie 100 kilogramų sverianti žoliapjovė išvysto apie 15 km/val greitį ir, anot savininko, yra labai saugi. 

„Jei netyčia kristum nuo sėdynės, atjungia variklį, nieko nepasidarytų“, – tikino verslininkas M. Rudzevičius.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Erzina greičio viršytojai? Policija gali pastatyti „trikojį“ ten, kur paprašysite

Seimas apsispręs dėl naujos transporto priemonių draudimo tvarkos

Policija atskleidė apie svarbius pokyčius – ar gaus visus mūsų duomenis apie sveikatos būklę?

Tad Marius stebisi girdėdamas Seimo valdančiųjų užmojus tokiems aparatams, kaip ir automobiliams, jau nuo Naujųjų metų įvesti privalomą civilinės atsakomybės draudimą.

„Pjaunu su jais daug metų, nė karto nebuvo įvykio. Kam to reikia, juk žmonės yra apsidraudę namus, gyvybes ir taip toliau. Pamąstyti reikia“, – kalbėjo M. Rudzevičius.

„Atvejai, kurie kelia nusistebėjimų, kontraversijų, yra atsiradę iš gyvenimo. Jei su žoliapjove važinėja, padaro gyvybei žalos, kitą žmogų gali sužaloti, gali nukentėti kitos transporto priemonės, todėl draudimo klausimas neturėtų kelti šypsenų“, – įsitikinęs Seimo komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė. 

Draudimas negalios tik neįgaliesiems

Taigi, nuo Naujųjų metų Lietuvoje visos motorinės transporto priemonės, kurių didžiausias projektinis greitis yra didesnis nei 25 km/val, turės būti privalomai draudžiamos. 

Draudimas bus privalomas ir transporto priemonėms, kurių didžiausias greitis viršija vos 14 km/val, jei jos sveria daugiau nei 25 kg. 

Anot valdininkų, apdraudimas gali būti privalomas ir šiuos parametrus atitinkantiems elektriniams dviračiams, stambesniems elektriniams paspirtukams, sodo ir vejos traktoriukams. Draudimo nereikės tik neįgaliesiems ir tais atvejais, jei šios transporto priemonės važinės tik privačiose valdose. 

„Jei žmogus kažką naudoja savo kieme, eisme nedalyvauja, drausti įrenginio nereikia. Bet, jei žmogus naudoja sunkų greitą elektrinį paspirtuką gatvėje, gali padaryti žalą kitoms transporto priemonėms, žmonėms“, – tikino finansų viceministrė Vaida Markevičienė.

Kol kas draudikai dar negali atsakyti, kaip praktiškai reikės apdrausti neregistruojamus traktoriukus, paspirtukus ar dviračius ir, kaip policijos pareigūnai sukontroliuos, kad valdytojai draudimą turėtų. Dar nežinia ir kokiam trumpiausiam laikui draudikai suteiks draudimą ir kiek jis kainuos. 

„Negaliu pasakyti, draudimo įmonė vertins, kiek žalos galima padaryti“, – spėliojo Lietuvos banko atstovas Darius Andriukaitis.

Kritikuoja ne tik opozicija

Matydami, kaip paknopstomis valdantieji skuba Lietuvoje įvesti paspirtukų, elektrinių dviračių ir žoliapjovių draudimą, ne tik opozicijos, bet ir kai kurie valdančiųjų atstovai prognozuoja didžiulį chaosą. 

„Kaip sužiūrėsim, sukontroliuosim, o jei dvi žoliapjoves turi, kurią drausti, policininkas numerį patikrins? Nėra jokio numerio. Gausis chaosas, tik už jį reikės susimokėti“, – kalbėjo valstietis Valius Ąžuolas.

„Klausimas neišdiskutuotas, neparuoštas, o jau į priėmimo stadiją keliauja, taip dalykai nesprendžiami“, – teigė socialdemokratas Gintautas Paluckas.

„Kam toks draudimas, į direktyvą turim pažiūrėti lanksčiau, ne viską paraidžiui [suprasti]“, – įsitikinęs konservatorius Kazys Starkevičius.

Galutinį balsavimą dėl transporto priemonių valdytojų privalomo civilinės atsakomybės draudimo Seimas priėmė, tuomet Vyriausybės institucijos žada skubiai suraityti ir įstatymo įgyvendinimo tvarką.

Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.