Kelias dienas trukę ir be rezultato pasibaigę NATO ir Rusijos pokalbiai oficialiai vadinami derybomis. Tačiau vargu ar galima normaliomis derybomis vadinti susitikimus, kurių įkarštyje Rusija pradeda tankų ir snaiperių pratybas prie pat Ukrainos sienų.
Spaudimu Rusija neprivertė Aljanso nusileisti. Tačiau dar nė nenurimus aistroms – Ukraina jau skelbia apie prieš ją vykdomą puolimą. Naktį programišiai nulaužė pagrindinių valdžios institucijų, tarp jų Užsienio reikalų ministerijos, Ministrų kabineto ir Nepaprastųjų situacijų tarnybos interneto puslapius. Juose trimis kalbomis – ukrainiečių, rusų, lenkų – perspėjimas apie asmeninių duomenų vagystę ir Ukrainos pasmerkimas už provakarietišką politiką: „Tai jums už jūsų praeitį, dabartį ir ateitį. Už Volynę, už OUN UPA, už Galiciją, už Polesę ir istorines žemes.“
„Užkertant kelią išpuolio plitimui – sustabdėme kai kurių vyriausybinių tinklapių darbą. Išpuolį tiriame ir renkame įkalčius“, – komentuoja Ukrainos saugumo tarnybos atstovas Artem Dehtyarenko.
Kai kurie vyriausybės tinklapiai ir šiandien sunkiai pasiekiami. Prancūzijoje prasidedant antrai neformalaus Europos užsienio reikalų ministrų susitikimo dienai – bendrijos diplomatijos vadas smerkia išpuolį.
„Paprašysiu visų valstybių – nors Ukraina ir nėra ES narė – mobilizuoti resursus ir atsakyti į tokio tipo puolimus. Padėsime Ukrainai kovoje su šia kibernetine ataka. Deja, žinojome, kad taip gali nutikti“, – sako ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis.
Ar tai besitęsiančio Rusijos šantažo dalis – kol kas neaišku. Kaip ir ar Rusija atitrauks ar vis dėlto pasiųs į Ukrainą prie jos sutelktus tankus ir artileriją.
„Žvalgybos bendruomenė nepateikė įvertinimo, kad Rusija galutinai apsisprendė Ukrainoje imtis karinių veiksmų“, – kalba nacionalinio saugumo patarėjas Jake'as Sullivanas.
Rusijos užsienio politikos galva Sergejus Lavrovas šiandien pareiškė, kad Maskva vis dar laukia Vakarų atsakymo į jos iškeltus reikalavimus. Tačiau ilgai nelauks. Lavrovas Rusijos karinį šantažą vadina įtampos mažinimu. Esą tai Vakarai metus iš metų didina grėsmę Rusijai.
Maskva atvirai kvestionuoja NATO pajėgų dislokavimą Baltijos šalyse.
„Jie mums sako, jog savo teritorijoje turime karius siųsti į kareivines, o tuo metu amerikiečiai, kanadiečiai ir anglai beveik nuolat, prisidengdami rotacija, dislokuoti Baltijos šalyse ir Šiaurės Europos šalyse. Jie kuria bazes ir Juodojoje jūroje. Ir Ukrainoje stato anglai – Azovo jūroje. Mūsų tai kategoriškai netenkina. Ir tai nepriimtini veiksmai“, – sako Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Kitą savaitę Vokietijos gynybos ministrė skris į Maskvą derėtis su režimu. Berlynas tikisi, kad įtampą dėl Ukrainos kiek apmažins planuojamos Vokietijos, Prancūzijos, Rusijos ir Ukrainos derybos Normandijos formatu.
