Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
„Vokietija – vokiečiams, užsieniečiai lauk“, – lyg niekur nieko dainuoja auksinis vokiečių jaunimas, o vienas vaikinas imituoja A. Hitlerį ir linksmai saliutuoja dešine ranka. Įrašas sukėlė skandalą. Olafas Scholzas jį pasmerkė, o dalis jaunuolių neteko darbo, bet faktas lieka faktu – Vokietijoje vis labiau klesti kraštutinių dešiniųjų judėjimas.
Net apie 20 proc. vokiečių palaiko skandalingąją kraštutinių dešiniųjų partiją „Alternatyva Vokietijai“ ir pritaria jos idėjoms dėl migrantų deportavimo. Ir nors net kraštutinės dešinės kolegos iš kitų šalių paprastai išsižada tokių radikalų kaip „Alternatyva Vokietijai“, paneigti dešiniųjų jėgų bumo Europoje nebeįmanoma.
Kraštutiniai dešinieji laimėjo rinkimus Italijoje ir Nyderlanduose, pirmauja apklausose Prancūzijoje, Austrijoje ir Belgijoje, priklauso Suomijos ir Slovakijos vyriausybėms. Artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose, kurie vyks jau šį savaitgalį, jie gali laimėti daugiau kaip tris balsus iš dešimties.
„Europa nusipelno daugiau nei ponia von der Leyen. Prancūzija nusipelno daugiau nei istoriniai legalios ir nelegalios imigracijos rodikliai, istoriniai prasto saugumo ir nusikalstamumo rodikliai, nusipelno daugiau nei biudžeto deficito sprogimas“, – teigia Prancūzijos kraštutinių dešiniųjų lyderė Marine Le Pen.
Tokią kovingą poziciją demonstruoja kraštutinių dešiniųjų partijos „Identitetas ir demokratija“ lyderė Europos Parlamente prancūzė Marine Le Pen. Ji, ko gero, yra viena iš labiausiai prorusiškų politikių ES. Ir, apklausų duomenimis, tokia retorika Prancūzijoje jai jau sukaupė rekordinį rinkėjų palaikymą – net 34 procentus.
Dešinieji Vengrijoje ir Italijoje
Dar vienas V. Putino diktatoriškos politikos gerbėjas yra Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas. Šis politikas ne kartą blokavo finansinę pagalbą Ukrainai. O dabar jis tikisi padidinti kraštutinį dešinįjį sparną būsimajame Europos Parlamente.
„Jei Vakarų Europos šalyse už taiką pasisakančios jėgos gerai vykdys savo politiką, galėtume turėti Europos Parlamentą, kuris ne stumtų Europos lyderius į karą, bet trauktų Europą nuo bedugnės krašto“, – teigia Vengrijos premjeras V. Orbanas.
Dabartinės Europos Komisijos vadovės Ursulos von der Leynen pozicija dėl tokių partijų ir politikų kaip „Alternatyva Vokietijai“, Marine Le Pen, Viktoras Orbanas ir kitų kraštutinių dešiniųjų partijų yra kritiška.
„Jie yra V. Putino draugai ir nori sunaikinti mūsų Europą. Ir mes neleisime, kad taip atsitiktų“, – kerta U. von der Leyen.
Tačiau jos nuomonė apie Italijos kraštutinių dešiniųjų ministrę pirmininkę Giorgią Meloni kardinaliai skiriasi.
„Ji aiškiai proeuropietiška, nusistačiusi prieš V. Putiną. Šiuo klausimu ji labai aiškiai pasisakė. Ji ir už teisinę valstybę. Jei taip išlieka, tada mes siūlome dirbti kartu“, – teigia U. von der Leyen.
Dar prieš dvejus metus, kai G. Meloni atėjo į valdžią, kraštutinių dešiniųjų partijos visoje Europoje tikėjo, kad ji aršiai gins nacionalistinę darbotvarkę ir kovos su Briuselio biurokratija. Tačiau susidūrusi su atsakomybe tiesiogiai italė ėmė bendradarbiauti su U. von der Leyen ir tapo tiltu tarp kovojančių Europos Parlamento frakcijų. Pavyzdžiui, agentūra „Bloomberg“ rašė, kad būtent Meloni įtikino V. Obraną nustoti blokuoti finansinę pagalbą Ukrainai.
Artėjančiuose Europos Parlamento rinkimuose balso teisę 27 Europos Sąjungos šalyse turi maždaug 370 milijonų žmonių. Į Europos Parlamentą jie išrinks 720 įstatymų leidėjų, 11 jų bus iš Lietuvos.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo įraše straipsnio pradžioje.
Balsuokime už sveiką protą, o ne už nevaldomą imigraciją !
