Niekuo neišsiskirianti automobilio priekaba, pasirodo, yra tikra kelių „erelė“. Prienuose gyvenantis jos savininkas Audrius iš policijos gavo pranešimą, jog ši jo priekaba viršijo greitį Klaipėdoje. Tai yra už beveik pustrečio šimto kilometrų nuo garažo, kuriame tuo metu priekaba ir stovėjo.
„Sekmadienio vakaras, leidžiu laiką su šeima, klin klin – telefoną pareina žinutė, administracinių nusižengimų protokolas. Kad surašyta bauda, Klaipėdoje viršytas greitis. Žiūriu į valstybinius numerius, kad priekabėlės numeris. O su priekabėle nebuvau važiavęs gal nuo rugsėjo mėnesio“, – pasakoja priekabos savininkas Audrius Gelčys.
Vyras išsigando, kad jo priekabą kažkas pavogė ir dabar laksto po Klaipėdą. Nuskubėjo į garažą, tačiau priekaba stovėjo ten, kur ir buvo ją palikęs.
„Pati priekabėlė gi neišvažiavo pasilakstyti po Klaipėdą. Tuo labiau, kad Klaipėda už 240 kilometrų. Galvoju, gal sukčiai, kai dabar populiaru tokius visokius emailus siuntinėti“, – sako Audrius.
Bet paaiškėjo, kad tai tikras policijos siųstas protokolas. Pagal jį, Mokyklos gatvės viaduko uostamiestyje, greičio radaras užfiksavo priekabą skriejančią 67-ių kilometrų per valandą greičiu. Tad leistiną greitį dviratė transporto priemonė viršijo 17 kilometrų ir Audrius gavo 6 eurų baudą.
„Bet ne čia esmė, kodėl dabar nekaltas žmogus turėtų prisiimti atsakomybę ar kaltę dėl sistemos kažkokių tai klaidų“, – piktinasi Audrius.
Audrius ėmė aiškintis ir jau kitą dieną policija baudą panaikino. Esą įvyko sistemos klaida.
„Absurdiška situacija, kad dirbo policijos pareigūnai, dirbo VMI specialistai. Už tuos 6 eurus visi atidirbo, visi turėjo darbo visą dieną, kaip sakau“, – kalba Audrius.
Klaipėdos kelių policijos atstovai sutinka, kad tokių situacijų pasitaiko. Šis radaras, kaip ir dauguma tokio modelio, pažeidėjų valstybinius numerius fiksuoja ir iš priekio, ir iš galo. Tad nenuostabu, jog nufotografavo ir nuvažiuojančią, greitį viršijusio automobilio priekabą.
„Dirbtinis intelektas suklydo. Sistema, aparatai taip pat ne visada „prizūmina“, ne visada pritraukia vaizdą ir meta kažkokį skaičiaus susiliejimą, kuris pavirsta kitu skaičiumi. Tokiu būdu suklysta galimai sistema“, – aiškina Klaipėdos kelių policijos tarnybos viršininkas Mindaugas Džermeika.
Viena iš priežasčių, kodėl sistema suklysta, būna neteisingas valstybinio numerio tvirtinimas. Jei, tarkim, numerio varžtas įsuktas ties trejetu, sistema gali pagalvoti, jog tai aštuonetas, ir jau baudą gaus tokį numerį turintis vairuotojas. Tiesa, tokių vis mažėja. Klaidingai priveržtais numeriais automobilių nebepraleidžia techninė apžiūra.
„Jeigu kontrolierius pastebi, kad šitas numeris – arba raidynas, arba skaičių trijų sudėtis – klaidina valstybinį numerį, tada yra didelis trūkumas“, – teigia „Transkona“ direktorius gamybai Algimantas Idzelis.
Maža to, artimiausiais metais numerių tvirtinimo taisyklės dar labiau griežtės.
„Nuo 25-tų metų negalima bus gręžti, dėti varžtus į šitą skaičių ir numerių zoną. Į stačiakampio formą nieko nebus galima gręžti – jokių varžtų ir tuom tvirtinti valstybinius numerius“, – sako A. Idzelis.
Policijos duomenimis, dėl neaiškaus numerio klaidingai nubaudžiami apie dešimt procentų iš visų užfiksuotų pažeidėjų. Tiesa, sistema esą tobulinama, o klaidingai nubausti vairuotojai gali problemą išspręsti sėdę prie kompiuterio.
„Labai puikiai sukurtas elektroninis portalas. Aš jį įvardinsiu. Epaslaugos.ird.lt. Niekur neišėjęs, į jokią policijos įstaigą jam nereikia ateiti ir suvesti savo informaciją, kaip ten iš tikrųjų buvo ir nurodant savo paaiškinimu, kas atsitiko. Tokiu būdu procesas jo atžvilgiu yra nutraukiamas“, – kalba M. Džermeika.
Prieš porą metų nuskambėjo istorija, kai baudą už greičio viršijimą gavo Kaune parduoto ir ant vilkiko vežamo automobilio savininkas.
