Fizinę formą demonstravęs Eimutis Misiūnas dabar pats gavo smūgį iš prezidento. Valstiečių į Vyriausybę kaip profesionalas pakviestas ir vidaus reikalų ministru bei krašto apsaugos viceministru dirbęs Misiūnas dar bandė patekti į šios kadencijos Seimą, tačiau nesėkmingai. Todėl nusprendė grįžti į Vilniaus apylinkės teismą, kur dirbo teisėju, prieš pasukant į politiką.
Tačiau jo norams kelią dabar pastojo Prezidentas. Nusprendė, kad Misiūnas nors ir nesantis valstiečių narys, tačiau su jais dirbęs Vyriausybėje neatitinka politinio neutralumo sąvokos.
„Kertinis dalykas, kad teisėjas būtų nešališkas, nepriklausomas, nepriklausytų nuo jokių įtakų ir nebūtų saistomas jokių įtakų, kurios galėtų daryti vienaip ar kitaip kažkokią įtaką jo sprendimams“, – sako Prezidento patarėja Jūratė Šovienė.
Pats E. Misiūnas pabrėžia, kad teisėjui garantija grįžti po tam tikrų pareigų į buvusį teisėjo darbą yra numatyta teismų įstatyme.
„O jeigu perduodant Prezidentūros žinią, tai trukdo tai, kad buvau politikoje ir nesu politiškai neutralus ir politiškai atšalęs“, – priduria jis.
Anot Prezidentūros, teisėju dirbęs E. Misiūnas nusprendęs tapti politiku parodė, kad nėra motyvuotas vykdyti teisingumą valstybės vardu.
„Metė teisėjo karjerą dėl tapimo politiku, dalyvavimo rinkimuose, dalyvavimo aktyvioje politinėje veikloje, tai visi šie faktai, dalykai rodo, kad asmens ketinimo, ar motyvacijos tapti teisėju nėra“, – teigia J. Šovienė.
Misiūnas turi mokslų daktaro išsilavinimą, dirbęs teisėsaugoje, dėstė universitete, o prieš tampant ministru dirbo Vilniaus apylinkės teismo teisėju. Sako, kad įstatyme numatyta garantija grįžti į teismą ir paskatino nuspręsti išbandyti ministro kėdę.
„Dirbau Lietuvai, dirbau sąžiningai, tikrai sunkiai ir ne gėda už savo darbą ir už savo veiklą. Manau, kad garbingai tarnavau Lietuvai ir tikėjausi toliau dirbti Tėvynei“, – aiškina E. Misiūnas.
Toks Prezidento sprendimas nustebino tiek valdančiuosius, tiek ir opoziciją.
„Prezidento patarėjų savivaliavimas, kuris įstatyme nėra numatytas, lemia tai, kad mes ministrais ir toliau turėsime žmones, kurie nesugeba teisės magistro darbo apginti, deja. Neturėsime žmonių, kurie yra teisės mokslų daktarai ir turi teisėjo patirtį“, – apgailestauja valstietė Agnė Širinskienė.
Konservatorius Statys Šedbaras taip pat stebisi situacija ir nuogąstauja, kad tai ilgalaikėje perspektyvoje gali pakenkti.
„Esame nedidelė valstybė, mes neturime tiek daug žmonių, tai jeigu perspektyvoje taip bus su specialistais elgiamasi, tai iš kokios bendruomenės mes ministrus, nesvarbu, ar teisininkus, ar kitų sričių, į parlamentą prisišauksime. Taigi iš karto pasakys, jeigu tik nors koks kažkur yra politikos kvapas, tai jau tas žmogus yra vos ne pažymėtas kažkokiu ženkleliu“, – aiškina jis.
Neseniai Prezidentas pareiškė, kad ant atsarginių suolelio pasėdėti turėtų ir ministrais praėjusioje kadencijoje dirbę Raimundas Karoblis bei Linas Linkevičius. Jie po rinkimų ketino sukti į diplomatiją, sklandė kalbos, kad su jų patirtimi galėtų užimti svarbius postus – dirbti ambasadoriais Vašingtone, Berlyne ar Briuselyje. Tačiau, anot Nausėdos, jiems dabar prireikė „politinio atšalimo“.
„Gerai, kad užsiregistravau jau Darbo biržoje, čia prieš keletą dienų, tai dabar pasižiūrėsiu skelbimus, kokia darbo rinka, pretenduosiu. Prezidentūra tikrai nenubraukė mano išsilavinimo, mano kompetencijų, įgytos patirties“, – sako E. Misiūnas.
S. Šedbaras sako, kad problemą, jog Seimo nariai yra pažymimi tarsi „ženklu“, yra aptaręs ne su vienu politiku.
„Esu ne su vienu politiku, kolega savo kalbėjęs, tikrai yra uždėtas tam tikras ženkliukas, nežinau kodėl visuomenėje yra tokia nuostata, bet ta nuostata ne tik visuomenėje, bet ir žmonėms yra suformuota, kurie priima sprendimus“, – aiškina jis.
Teisėjų bendruomenei atstovaujanti Teisėjų taryba šią situaciją komentuoti atsisako, teigdama, kad nenori vertinti Prezidento sprendimų.
