Nors kone visos kitos ES šalys ėmėsi kompensacijų, ir net ne vieno paketo. Ingrida Šimonytė skėlė pašaipų atsakymą – esą prezidentas pavargo nuo užsienio politikos ir vėl grįžo prie Vyriausybės kritikos. Premjerė aiškina, kad lauks dar pora savaičių, kol savo prognozes paskelbs Lietuvos bankas ir Finansų ministerija.
Pensininkai Jonas ir Elena šiandien parduotuvėje išleido per 10 eurų. Kainoms vis kylant pora svarsto, kad vienkartinės šimto eurų išmokos kasdienybę palengvintų:
„Galėtų ne taip „skūpavoti“ ir pridėt pensininkams. Vaistai labai brangūs, o be vaistų neįmanoma.“
„Būtume „bagotesni“. Galėtume mažiau taupyt, skaniau valgyt.“
O štai kitos dovanomis besikeičiančios senjorės kalba priešingai:
„Man nieko nereikia. Nors ir maža pensija, aš moku gyventi, užtenka, patenkinta.“
„Kai tokia įtempta padėtis, gali tuos pinigus ir kitur panaudoti.“
Būtent išmokas – po šimtą eurų pensininkams, nepasiturintiems žmonėms ir daugiavaikių šeimų atžaloms – siūlė prezidentas Gitanas Nausėda. Tačiau Seimas praėjusią savaitę žalią šviesą uždegė tik šalies vadovo idėjai dar labiau didinti NPD, o siūlymą dėl išmokų atmetė jau pirmuoju balsavimu.
„Jis buvo labai tikslinis, kryptingas, orientuotas ne tik kaip PVM nulinis tarifas šildymui – ir į turtingas, ir neturtingas šeimas. Jis buvo koncentruotas, nukreiptas į pažeidžiamiausias visuomenės grupes. Įdomu, kokiais argumentais būtų galima paneigti, kad toks sprendimas šiandien nereikalingas“, – teigia Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda.
Nausėda aiškina, kad jį stebina Vyriausybės abejingumas – esą, kol Vyriausybė delsia, daugelis kitų ES valstybių jau sugalvojo net ne vieną būdą kompensuoti žmonėms praradimus dėl dujų, elektros ar degalų ar maisto prekių kainų šuolio.
„Neramu ir net šiek tiek stebina abejingumas infliacijos tematika. Absoliuti dauguma pereina jau prie antrojo infliacijos pasekmių švelninimo paketo. O mes vis dar sakome – „palaukime, dar truputį anksti, palauksime porą–trejetą savaičių, tada galbūt kažką nuspręsime. Po trejeto savaičių baigsis ir šildymo sezonas“, – sako G. Nausėda.
Prezidentas aiškina, kad remiasi ir Prezidentūros atlikta apklausa, rodančia, kad devyni iš dešimties gyventojų mano, kad institucijų veiksmai kovojant su kainų augimu yra nepakankami.
Premjerė neliko skolinga.
„Man labai gaila, kad prezidentas galbūt jau šiek tiek pavargo užsienio politika užsiimti ir vėl grįžo prie savo įprastų Vyriausybės kritikavimo pomėgių“, – sako Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Prezidentūra į tai sureagavo atsakymu, kad kai kurie politikai pavargsta dar prieš pradėdami dirbti. Kol prezidentas su Vyriausybe vėl prisiminė per karą primirštas špagas, kitos valstybės išties jau priėmė nemažai sprendimų mažinti PVM, akcizus ar skirti kompensacijas ar išmokas. Kai kurie sprendimai skamba gan kontraversiškai. Pavyzdžiui, pasiturinti Švedija kiekvienam automobiliui savininkui mokės po beveik šimtą eurų už išbrangusius degalus. Visgi ekonomistas Tadas Povilauskas aiškina, kad visų Švedijos priemonių kontekste tai neatrodo keistai.
„Jie ketina mažinti akcizus dyzelinui ir benzinui, nes jie buvo pakankamai dideli. Tikslas – sumažinti 10 ct/l degalų kainas. Čia nėra tik 100 eurų už automobilį“, – komentuoja T. Povilauskas.
Premjerė Šimonytė tvirtina, kad laukia Lietuvos banko ir Finansų ministerijos atnaujintų ekonomikos prognozių. Esą dabar dėl karo Ukrainoje padėtis pernelyg neapibrėžta.
„Tai nekeičia fakto, kad infliacijos rodikliai bus aukšti, tačiau reikia labai gerai įvertinti jos šaltinius ir pasirinkti priemones, kurios būtų taikliausios. Suprantu, kad prezidentui atrodo, kad jo siūlomos priemonės yra absoliuti tiesa ir vienintelis galimas sprendimas, tačiau gali būti ir kitokių požiūrių“, – kalba I. Šimonytė.
„Mano įsitikinimu, visos tos priemonės turi būti nukreiptos ne į tai, kad „reikia kažką daryti“, bet į tai, kad su valstybės ištekliais tos priemonės būtų pačios taikliausios, kurios gali padėti Lietuvos gyventojams. Ir joms tikrai ateis laikas, Vyriausybė jas tikrai pasiūlys“, – tikina socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.
Prezidentas neatmeta, kad siūlymą dėl vienkartinių išmokų teiks vėl.
„Esu atviras ir kitiems pasiūlymams, šiandien neturėtų būti jokios priemonės tabu“, – sako G. Nausėda.
Ekonomistai pabrėžia, kad vienkartinės išmokos išties galėtų palengvinti pensininkų ar nepasiturinčių žmonių gyvenimą. Visgi nekritikuoja ir Vyriausybės delsimo.
„Karas prasidėjo prieš 3 savaites, dabar yra mėnuo–du, kai situacija bus aiškesnė ir tada pamatysime, ką, kiek reikia paremti ir kokį turėsime BVP augimą ar smukimą šiais metais“, – sako T. Povilauskas.
Finansų ministerija neatmeta, kad gali siūlyti mažinti akcizą degalams, Seime dar laukia tolesni balsavimai dėl laikino nulinio PVM šildymui. Tačiau premjerė tikina, kad galiausiai siūlys ne pavienius, o kompleksinius sprendimus.
