Sako, nenormalu, kad jau daugiau nei metus neturime jokio ambasadoriaus Briuselyje, ypač, kai pasišovėme keisti bendrijos migracijos taisykles, ir spausti Briuselį skirti pinigų tvoros statybai pasienyje su Baltarusija. O pirmojo vizito atvykęs naujasis Estijos prezidentas pareiškė ne tik palaikantis Lietuvą, bet ir prabilo apie naujas sankcijas Aleksandrui Lukašenkai.
Jau spėjęs aplankyti Latviją ir Suomiją, naujasis Estijos prezidentas Alaras Karisas atvyko ir pas Gitaną Nausėdą.
Kiek daugiau nei 2 savaites estams vadovaujantis buvęs muziejaus direktorius visų protokolo taisyklių dar nežino, tad kojas prezidento poste apšilęs G. Nausėda jau rodo kolegai, kur stotis ir ką daryti.
Pažintinio vizito į Vilnių Karisas atskrido tiesiai iš Suomijos. Valstybių vadovai tarėsi, ką daryti atremiant Lukašenkos režimo ataką pasinaudojus migrantais. Estai kalba apie naujas sankcijas.
„Baltarusija turi nutraukti tokią veiklą, nes toks Baltarusijos režimo elgesys kelia grėsmę regiono saugumui. Tai labai šiurkštus žmogaus teisių pažeidimas. Turime būti pasirengę Baltarusijai taikyti naujus ribojimus. Mes giriame Lietuvą, jos veikla, valdanti šią krizę, buvo labai gera ir stipri“, – teigia Estijos prezidentas Alaras Karisas.
Vis tik Lietuvą giria ne visi. Europos Komisija informavo, kad Briuselis neskirs pinigų tvoros, kuri saugo visą Europos Sąjungą nuo rusų ir baltarusių, statyboms. Bet G. Nausėda sako, kad svarbiausia sutarimas Europos vadovų taryboje, o ne Briuselio biurokratų kabinetuose.
„Štai todėl atskiri pareiškimai, kad siena bus finansuojama, arba siena nebus finansuojama, yra tik pirmieji mėginimai užpildyti turiniu tuos pareiškimus, šitą gairių tekstą, kuris buvo nustatytas Europos vadovų taryboje“, – sako G. Nausėda.
Lietuva jau daugiau nei metus neturi ambasadoriaus Europos Sąjungoje, tai lėmė konservatorių ir prezidentūros nesutarimai dėl asmenybių. Vis tik G. Nausėda šiandien pareiškė, kad nusileidžia ir daro kompromisą – svarstys Raimundo Karoblio kandidatūrą. Buvusiam krašto apsaugos ministrui Nausėda prieš metus nurodė politiškai atšalti po laiko Skvernelio vyriausybėje.
„Aš grįžtu prie to trumpojo sąrašo, kuris buvo pateiktas ir sakau, kad esu pasirengęs rimtai svarstyti Karoblio kandidatūrą ambasadoriaus ES pozicijai užimti, nes nuo paskutinių rinkimų praėjo vieneri metai“, – teigia G. Nausėda.
Estijos vadovas labiau kreipė dėmesį į darbą su Lietuva, o ne kovas Briuselyje.
„Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas ir „Rail Baltica“, su visais šiais projektais turime judėti sparčiai, kad, viena vertus, užsitikrintume ES paramą, ir, kita vertus, paskatintume mūsų regiono plėtrą“, – komentuoja A. Karisas.
Anot apžvalgininkų, su estais į gyvenimą žiūrime ta pačia kryptimi, bet kartais požiūriai išsiskiria dėl projektų įgyvendinimo. Pavyzdžiui, „Rail Balticos“ ar elektros sinchronizacijos su vakarais.
„Galbūt Estija kurį laiką svarstė variantą, kad sinchronizacija galėtų vykti per Suomiją. Lietuvai, taip pat ir ES institucijoms atrodė, kad perspektyvesnis kelias per Lenkiją, galiausiai reikia pasidžiaugti, kad tas susitarimas buvo pasiektas, bet įgyvendinimas dar šiek tiek užtrunka“, – sako Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala.
Karį ir Nausėda vienija tai, kad abu prezidentais tapo nebūdami politikais. Be to, estas pripažįsta, jog yra konservatyvių pažiūrų, visai kaip Nausėda, savo inauguracinėje kalboje pabrėžė norintis būti taikytoju tarp nesutariančiųjų. Visai kaip žadėjo Nausėda. Vis tik Estijos, kaip valstybės kryptis, keistis neturėtų.
„Jis ir pats labai aiškiai siuntė žinią, kad yra tęstinumo politikas, tas, kuris linkęs pratęsti buvusios prezidentės laikyseną, ypatingai užsienio politikoje, o žinant, kaip prezidentas susijęs su parlamentu, nes ten be abejo turintis politinį palaikymą šiuo metu, tai galime tikėtis, kad Estijos politika liks daugmaž panaši“, – teigia L. Kojala.
Tiesa, lietuvius kreiviau žvelgti į estus gali versti ir pjaunančios vielos, vadinamosios koncertinos pirkimo užkulisiai. Pradėjus plūsti nelegalams, estai suskubo padovanoti 100 kilometrų vielos, o vėliau, jiems padedant, Lietuva nupirko dvigubai tiek už daugiau nei 2 milijonus eurų.
Žiniasklaidoje skelbta, kad ir kaina dvigubai didesnė nei rinkos, nors mūsų Vidaus reikalų ministerija aiškina, kad kaip tik rinkoje kainos buvo pakilusios. Metras vielos iš estų kainavo daugiau nei 10 eurų. Iš danų pirkome mokėdami maždaug 7 eurus, o dabar pavyksta įsigyti ir už 5 eurus. Estai tuomet atšovė, kad jie tik tarpininkavo, o su kaina lietuviai sutiko.
