„Nors prancūziškas batonas pagamintas iš kokybiškų produktų kepėjų rankomis, po truputį jis gali išnykti. Per 70 metų praradome apie 30 tūkst. kepyklų – kasmet uždaroma apie 400. Tad akivaizdu, kad batonų kultūra po truputį nyksta. Todėl labai svarbu įprasminti mūsų patirtį, žinias. Visada turėsime duonos. Tačiau jei nesaugosime, tradicinė gali išnykti“, – sako Prancūzų kepėjų konfederacijos prezidentas Dominique Anract.
Prancūzijos kepėjų konfederacija pateikė prašymą įtraukti vadinamąją bagetę į Jungtinių Tautų nematerialiųjų vertybių sąrašą. Jų teigimu, tai labai svarbu, norint išsaugoti ilgus metus tobulintą vadinamosios bagetės receptą.
Tiesa, batonas turi „varžovų“. Į sąrašą taip pat pretenduoja cinkuoti Paryžiaus stogai ir Jura regiono vyno festivalis. Tačiau prancūzai šį kepinį išties myli.
„Tai yra klasikinis prancūziškas produktas – be jo negaliu nei dienos. Manau, būtų puiku, jei jį pripažintų mūsų paveldu“, – kalba prancūzas Fernando Alves.
Prancūzijoje kasmet parduodama apie 6 milijonai prancūziškų batonų. Kepėjų teigimu, prancūzams parsinešti šviežią batoną tiesiai iš kepyklos – dešimtmečius neatsiejamas ir malonus kasdienis ritualas. O šiandien vadinamąją bagetę iš parduotuvių lentynų pamažu išstumia šaldytos duonos lazdelės.
„Pats pirmas dalykas, ko prašome vaiko, yra nupirkti batoną iš kepyklos. Tai tarsi įrėžta mūsų kultūroje. Norime apsaugoti šiuos įpročius, kad mūsų vaikai ar anūkai taip pat galėtų valgyti tradicinį, skanų batoną“, – teigia D. Anract.
1993 m. Prancūzijos vyriausybė paskelbė, kad tradiciniai batonai turi būti gaminami ne daugiau kaip iš keturių klasikinių ingredientų. Tešla turėtų būti fermentuojama nuo 15 iki 20 valandų 4–6 laipsnių. Tiesa, kepėjai sako, kad prie tradicinių ingredientų įdeda ir šiek tiek „magijos bei meilės“.
