3 valandą nakties Lietuvos sieną ties Kalvarija kerta Jungtinių Amerikos Valstijų kariuomenės šarvuočiai. Kariai ir pėstininkų kovos mašinos, šarvuotieji visureigiai, sunkvežimiai dalyvaus Baltijos šalyse ir Lenkijoje šią savaitę prasidedančiose pratybose „Kardo kirtis“, kuriose dalyvauja ir Lietuvos kariai.
„Amerikiečių reakcija labai savalaikė, stipri, ryžtinga, sutelktos pajėgos, kurios buvo Europoje, sausumos, oro, jūros išdėstytos, kur labiausiai reikia“, – sako kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Dar vakar į Lietuvą atskrido ir amerikiečių kariniai naikintuvai F35. Taip pat, reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, JAV nusprendė pratęsti ir savo bataliono Lietuvoje rotaciją. Tad šiuo metu mūsų šalies kariams Lietuvoje talkina 2,5 tūkst. sąjungininkų karių: 1500 karių NATO priešakinių pajėgų batalionas su sunkiąja karine technika, 500 karių JAV rotacinės pajėgos su sunkiąja karine technika, NATO oro policijos misija su 6 naikintuvais ir 200 karių. Visgi ar Lietuva pakankamai pasirengusi galimiems netikėtumams iš Rusijos ir Baltarusijos?
„Biudžeto didinimas yra būtinas, kitas dalykas – mūsų kariuomenė susikūrė tik šiek tiek daugiau kaip prieš 30 metų, reikia daug ir visko. Matome, kad Rusija gali padaryti kvailystę prieš mažiau pasirengusį kaimyną“, – teigia karybos ekspertas Darius Antanaitis.
Koronaviruso pandemija Lietuvą užklupo visiškai nepasiruošusią, nors pasaulyje žinios apie pavojų sklido jau du mėnesius iki pirmojo atvejo Lietuvoje. Nelegalių migrantų antplūdis pasieniečius taip pat užklupo netikėtai, nors Lukašenka iš anksto tai grasino. Rusijai įsiveržus ukrainiečių pajėgos šalyje nespėjo apsaugoti šalies tiltų, o visuotinė mobilizacija praskelbta tik rusams pradėjus masinį puolimą. Tad ar negresia panašus scenarijus ir Lietuvai? Štai iš Vokietijos užsakytų kovos mašinų „Vilkas“ iki šiol nesulaukėme, o gynybos biudžetą valdantieji didins tik nuo metų vidurio.
„Geras klausimas, aišku, reikėjo daryti prieš 10 metų, bet geriau negu niekad“, – kalba Seimo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.
„Ginkluotės srityje, man labai gaila, bet bendra problema visos vakarų erdvės, kad ginkluotės tiekimai nevyksta taip greitai kaip visiems norėtųsi. Turint pajėgumus ribotus, didėjant paklausai, finansavimą krašto apsaugai daug valstybių didina vienu metu, bando įsigyti kas nepadaroma“, – teigia Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė.
Premjerė sako, kad įvedus nepaprastąją padėtį, vyriausybė jau gali naudoti valstybės rezervo lėšas gynybai, todėl pirkimus kariuomenei galės atlikti greitai ir nelaukdama biudžeto peržiūros. O štai kariuomenės vadas ragina ramiai miegoti ir pasikliauti NATO šalių žvalgyba.
„Pavėluota nebus, bet turime viską vykdyti sparčiau, diegti sparčiau, žiūrėti kompleksiškai, taikyti kitokias pirkimo procedūras. Finansavimas- politikų klausimas, bet kovinė parengtis ir galia turi augti. Negalim žiūrėti tik į aljansą“, – sako V. Rupšys.
„Amerikiečių žvalgyba yra labai stipri, stipriausia pasaulyje, jie ir mūsų akys. Kai sakome, kad intencijų prieš Lietuvą ir kitas NATO šalis nėra, reiškia, nėra, tie dalykai pastebimi, prognozuojami, sumodeliuojami, informaciją turėtume“, – tikina L. Kasčiūnas.
Anot ekspertų, stiprinant šalies gynybą, svarbu ne tik ginkluotės įsigijimai, bet ir kiekvieno iš mūsų pasirengimas priešintis galimam agresoriui.
