Dar neseniai S. Skvernelis, kol buvo premjeru, prezidentūroje lankydavosi nuolat. Šįryt pas Gitaną Nausėdą jis atvyksta jau kaip opozicijos lyderis, autobusiuku. Nežinia, ar čia kolegei jis pasakoja apie anuos laikus, kai santykius su prezidentu buvo įvardijęs „žiema“.
Elgesys – pabrėžtinai draugiškesnis nei susitikimuose su valdančiaisiais konservatoriais ar liberalais. Ankstesni susikirtimai dėl buvusio ministro Narkevičiaus ir „keliukų“, regis, nublanko prieš dabartines Nausėdos ir konservatorių kovas dėl atstovavimo EVT ir ne tik.
Štai ir šiandien Nausėdos patarėjai vienas per kitą aiškinasi dėl į viešumą patekusios informacijos, kad prieš vizitą į Švediją prezidentūra prašė G. Landsbergio Užsienio reikalų ministerijos pasidalyti informacija Stambulo konvencijos, partnerystės klausimais, tačiau gavo atkirtį kreiptis į Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją.
Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis sako: „Tai nėra normalu, kad susirašinėjimo pobūdžio informacija atsiranda įvairiausiuose leidiniuose.“
Šiame rietenų su valdančiaisiais fone su opozicija G. Nausėda panoro aptarti biudžeto reikalus. Prezidentas išreiškė lūkestį, kad iki savivaldos rinkimų pavyks normaliai įteisinti tiesioginius merų rinkimus. O štai S. Skvernelis nepraleidžia progos prezidentui pasiskųsti dėl valdančiųjų.
Opozicijos lyderis teigė: „Atrodo, labai dažnai daroma, kad dirbtinai opozicijai savo interesams atstovauti būtų kuo sunkiau. Manau, tą Seimo virtuvę prezidentas turi žinoti ir išgirdo iš pirmų lūpų.“
Iš pirmų lūpų G. Nausėda išgirdo ir ką opozicija galvoja ir apie žadėtąsias reformas.
„Nebėra įstatymų projektų, pažiūrėjus į Vyriausybės darbotvarkes, matom kosmetinius pakeitimus. Reformos, kurios buvo žadamos, „pokyčiai po pokyčių“ nevyksta arba vyksta keistu būdu, kai nekokybiškas įstatymo projektas atsiranda Seime. Vyriausybė ir Seimas turi dirbti savo darbą“, – sakė S. Skvernelis.
Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė atšovė: „Nežinau, kas konkrečiai opozicijos lyderiui neįtiko. Iš karto buvo labai aišku, kad Vyriausybė, kuri pradėjo savo darbą gruodžio 15 d. ir kurios pagrindinis uždavinys buvo šluoti paskui kovido sudėtingą situaciją ir ilgą laiką, nei žadėjo, kad pateiks pavasario sesijoje fundamentalias reformas, nei galėjo tai objektyviai padaryti.“
Apžvalgininkas Tadas Ignatavičius sako, kad su opozicija Nausėda kontakto ieško ne be reikalo: „Matyt, prezidentas Nausėda pagaliau suprato, kad vienas lauke – ne karys. Santykiai negerėja, bet sulig kiekviena diena prastėja, tai dėl to prezidentui Nausėdai ir reikia politinio užnugario Seime, o kur jį geriausiai surasti – opozicijos gretose, nes interesas bendras.“
O interesas – abipusis palaikymas per balsavimus Seime. Pavyzdžiui, jei prezidentas sugalvotų vetuoti biudžetą, į kurį valdantieji nė neketina įtraukti Nausėdos siūlymų dėl NPD didinimo. Tada šalies vadovui reikėtų, kad valdantiesiems neužtektų balsų veto atmesti. Beje, būtent šiandien opozicija surinko parašus dėl nepasitikėjimo Užsienio reikalų komiteto pirmininku Žygimantu Pavilioniu, kuris pavasarį davė interviu apsimetėliams provokatoriams iš Rusijos ir to nesuprato.
„Prezidentas neturi galios atstatydinti komiteto pirmininko, bet opozicija, sutelkusi visus pajėgumus, tai gali padaryti. Kaip suprantu, bandoma, ir kaip suprantu, gavo prezidento palaiminimą. Bendrų opoziciją ir prezidentą vienijančių dalykų gali būti“, – sako T. Ignatavičius.
Socialdemokratas Algirdas Sysas nesistebi: „Logiška. Jeigu pozicija kartas nuo karto „kala“ arba bando „įkalti“ – normalu. Ten, kur mūsų interesai sutampa, mes tikrai galime būti sąjungininkai ir spausti trapią valdančiąją daugumą.“
Pats S. Skvernelis apie atšilusius santykius su prezidentu nedaugžodžiauja: „Tai buvo pirmas susitikimas, sunku būtų pasakyti, kokie tie santykiai. Kaip minėjau, tai buvo dalykiškas, darbinis ir pragmatiškas susitikimas.“
Opozicijoje, su kuria sutarimo ieškos Nausėda, be „valstiečių“ darbuojasi socdemai, Darbo partija ir neseniai susikūrusi Regionų frakcija, kuriai vadovauja Jonas Pinskus.
