Valdžia puolė taisyti – Žemės ūkio ministerija siūlo griežtinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnais, Seimas jau registruoja gyvūnų gerovės įstatymo pataisas , o valstybinėje maisto ir veterinarijos tarnyboje bus aiškinamasi, ar inspektoriai nebuvo įsivėlę į korupcinius tinklus.
Skandalams dėl nelegaliose daugyklose kankinamų ir galimai žudomų gyvūnų besitęsiant, dešimtys aktyvistų būriuojasi prie Seimo rūmų. Čia vyksta mitingas „Gelbėkime gyvūnus iš pragaro“, o už gyvūnų gerovę jame pasisako ir savo šeimininkus į mitingą atlydėję keturkojai.
„Šiandien nepakankamai griežtos bausmės. Tik mažos piniginės nuobaudos. Ir žmonėms tiesiog atrištos rankos nelegalioms veisykloms, nelegaliai dirbti, dauginti šunis, maitintis juos hormonais, deginti savo namų kiemuose, mėtyti kaulus, nes jie žino, kad yra nebaudžiami ir jiems niekas negresia“, – sako mitingo dalyvis Laurynas.
Gyvūnų mylėtojai sako, kad Lietuvą apskrieję pasibaisėtinomis sąlygomis laikomų šunų ir kitų gyvūnų vaizdai juos šokiravo ir labiau primena ne veisyklas,o šunų pragarą.
„Gyvūnas yra šeimos narys, jis lygiateisis. Mes su juo ir į svečius einam, ir draugaujame, ir keliamės. Mes su juo einame gulti. Ir tai, kas vyksta Lietuvoje šią savaitę aš negaliu patikėti. Man, kaip veterinarijos gydytojui tai yra nesuvokiama“, – pasakoja mitingo dalyvis Paulius.
„Išvis aš negalėjau pora naktų miegoti, pamačiusi tokį vaizdą. Teisingai yra pasakyta. Ranka ranką plauna. Ir jeigu tie policininkai žinojo tokius dalykus ir žinojo veterinarai, ir niekas negalėjo nieko padaryti, nu, tai čia ir durnam aišku, kad viską plauna pinigai“, – teigia mitingo dalyvė Raisa.
„Mes visi mylim gyvūnus ir mes norime juos apsaugoti ir tiesiog būti žmoniškiems, mylėti ir saugoti“, – kalbėjo mitingo dalyvė Marija.
„Kad nebūtų skriaudžiami gyvūnai, nes šių dienų aktualijos rodo, kad mes gyvenam, valgom, patenkinti būnam, o kažkas kenčia“, – sako mitingo dalyvė Gintarė.
Tačiau dar prieš šį mitingą valdžia puolė taisytis – seimūnai po neeilinio aplinkos apsaugos komiteto posėdžio nusprendė nedelsiant registruoti gyvūnų gerovės įstatymo pataisas. Vienas iš siūlymų – inicijuoti privalomą veisiamų gyvūnų ženklinimą, taip pat sugriežtinti veisėjų atsakomybę, tačiau ne didinti jiems baudas, o iškart konfiskuoti žalojamus gyvūnus. Be to, kurį laiką drausti pažeidėjams įsigyti naujus keturkojus.
„Neturi būti toleruojama ir neturi būti suteikta galimybė pasitaisyti, jeigu nustatytas žiaurus elgesys su gyvūnais ar, tarkim, nelegali veikla veisiant juos. Pirmiausia turi būti konfiskuojamas tas nusikaltimo įrankis. Čia pati didžiausia sankcija. Ne tai, kad sumokėjau baudą ir toliau parduodu šuniuką, užsidirbu,užsiiminėju nelegalia veikla“, – pasakoja Seimo narė Virginija Vingrienė.
Įstatymo pataisose taip pat numatyta didinti kontroliuojančių institucijų atsakomybę už nelegalių daugyklų dangstymą ar aplaidžią gyvūnų gerovės kontrolę. Už tai pasisako ir Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija.
„Veisimo veikla susideda iš dviejų pagrindinių elementų. Tai yra asmens, kuris laiko gyvūnus ir juos daugina, ir veterinarijos gydytojo, kuris ato gyvūnus tokios būklės, kokie jie yra, taip, jie smirda, taip, kaip jie atrodo, koks yra luošumas. Ir esmė tame, kad abu šiuos kontrolės objektus kontroliuoja ta pati tarnyba – Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba“, – sako organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė.
Anot gyvūnų teisių aktyvistų, iki šiol tokie veterinarai veikia visai nebaudžiami.
„Visa informacija, visos pavardės, kurios yra pateikiamos, jiems yra žinomos. Ir mes nesame sulaukę jokios griežtos nuobaudos tokios kaip licenzijos atėmimas veterinarijos gydytojui, kuris užsiima tokia veikla“, – pasakoja B. Kymantaitė.
Į Valstybinę maisto ir veterinarijos tarnybą pirštu bado ir Specialiųjų tyrimų tarnyba, dar metų pradžioje atlikusi korupcijos rizikos analizę.
„Nustatėme nemažai korupcijos rizikos veiksnių visuose iš esmės kontrolės proceso etapuose. Tai yra tiek atrenkant ūkio subjektus tikrinimui, nes aiškių kriterijų, kodėl yra vienas ūkio subjektas tikrinamas, kitas netikrinamas, jei tikrinamas, kokiu dažnumu. Tokių kriterijų aiškių mes pasigedome“, – teigia STT direktoriaus pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė.
Apie tai, kad nelegalūs veisėjai ar apsileidę ūkininkai nuo atsakomybės išsisuka dėl ryšių su vietiniais inspektoriais, nes neretai juos sieja giminystės ar draugystės ryšiai, jau ne vienerius metus kalba ir aktyvistai.
„Yra problema, kuomet tas pats Maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojas ilgą laiką tikrina tuos pačius ūkio subjektus, kuomet kyla grėsmė ilgalaikių ryšių susiformavimo,kas turi labai neigiamos įtakos ir patikrinimo objektyvumui“, – teigia R. Kaziliūnaitė.
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija, kontroliuojanti Veterinarijos tarnybą, pavedė išsiiaiškinti, ar išties joje galėjo būti neteisėtų ryšių, nepotizmo ar korupcijos.
„Būtų objektyvu, kad maisto ir veterinarijos tarnyba atliktų tyrimą ar tai ką viešoje erdvėje girdime, kad galimai buvo sąsajų ar kažkas kažką dangstė ar pažįsta mažesniam miestelyje“, – kalbėjo ministras Andrius Palionis.
Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas tvirtina, kad tokia tvarka keisis.
„Nuo kito pirmadienio pasirašau įsakymą, kad visi gyvūnų gerovės planiniai patikrinimai vyktų rotacijos principu. Tai reiškia,kad tas, kas buvo praeitą kartą, tikrai šį kartą nebus“, – sako tarnybos direktorius Darius Remeika.
Beje, nuo šiol įsigalioja ir dar viena naujovė. Gavę iškvietimą, inspektoriai į įvykio vietą kartu vyks ne tik su policija, bet ir gyvūnų teisių gynėjais. Tiesa, eiti į pačią teritoriją apžiūrėti gyvūnų jiems nebus leidžiama. Esą į tvartą, kiemą ar kitą teritoriją inspektoriai eis tik su pareigūnais, o aktyvistui vėliau tiesiog bus parodomos nuotraukos ar vaizdinė medžiaga. Aktyvistams to nepakanka.
„Dažnai maisto ir veterinarijos specialistai net nepatenka į tas valdas, jų tiesiog neįsileidžia ir tuomet tik teismo gali prašyti leidimo. Dabar su policijos ekipažu važiuos inspektorius, tuo labiau, kad yra sutarta, jog kartu važiuos ir gyvūnų gerovės atstovai, kurie nustačius pažeidimus galės iš karto tuos gyvūnus paimti“, – pasakoja A. Palionis.
„Turi būtini būti žmogus iš prieglaudos ar net keli žmonės, kurie padėtų tą dalyką padaryti ir įsiklausytų ką šnekame, nes dabar dauguma žmonių galvoja – ai, čia gyvūnų mylėtojai, nukvaišę ir taip toliau. Mes nenukvaišę, mes tiesiog mokame pastovėti už gyvūnų teises“, – teigia „SOS Gyvūnai“ vadovė Ilona Reklaitytė-Mezenceva.
Po savaitgalio įvykių policija ir prokuratūra pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.
