Vaistinėje apsiperkančiam vilniečiui Kęstui jau 72-eji. Vyras žvalus ir puikios nuotaikos. Su nerimu kovoja pasivaikščiojimais, sportu ir maldomis. O prieš 30 metų, sako, buvo įnikęs į stiprius raminamuosius.
„Apsvaigina ir viskas. Dar šnapso pridedi ir viskas taip ir… Bet paskui tas gyvenimas vis tiek – grįžti į tą patį. Tos problemos tos pačios pasidaro“, – sako 72 metų Kęstas.
Vyras vartojo vadinamuosius benzodiazepinus – stiprius raminamuosius ir migdomuosius. Sako, prie jų lengvai priprantama ir sunku atsisakyti.
„Pagrindiniai žmonės, kurie vartoja šiuos vaistus yra vyresnio amžiaus pacientai. Tai – jų pagrindinis argumentas, kad jie be šių vaistų jau nebeužmiega, prastai jaučiasi ir gydytojas jiems juos skiria nuolatos“, – pasakoja vaistininkė Jovita Juodsnukytė.
Įspėja vyresnio amžiaus asmenis
Štai su vaistininke skaitome vieno populiariausių benzodiazepinų informacinį lapelį. Ogi būtent senoliai čia perspėjami dėl vaisto sukeliamų rizikų:
„Atsargiai vartoti senyviems pacientams dėl sedacijos ir skeleto raumenų silpnumo rizikos, nes tai gali sąlygoti griuvimus. Sedacija, tai tokia būsena, kai jaučiatės toks mieguistas, nekoordinuota ir ilgai vartojant gali sukelti fizinę, psichinę priklausomybę.“
Lietuviai, panašu, į tokius vaistus išties smarkiai įnikę. Štai Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys rodo, kad kas mėnesį Lietuvoje nuperkama kone 150 tūkst. pakuočių receptinių benzodiazepinų. Tūkstančiui Lietuvos gyventojų tenka apie 40 dozių benzodiazepinų, kai Amerikos, Kanados ir Europos šalių vidurkis tesiekia apie 20 dozių, taigi du kartus mažesnis.
Kai kurie tautiečiai sako, be stiprių receptinių raminamųjų ar migdomųjų niekaip negalintys:
„Bet šitie valerijonai – man šitie neveikia. Taip, tie stipresni. O man galiu ir 20 valerijonų išgerti, man nieko jie nedaro. Kitiems padeda, o man jau ne. Reikia ko nors stipresnio.“
„Aš pati vartoju, todėl, kad man reikia, pas mane liga tokia labai – vėžys, 4 stadija. Man reikia, todėl, kad nervai tokie visi“, – sakė kita kalbinta moteris.
Paruošė rekomendacijas
Sveikatos apsaugos ministerija kartu su psichiatrais ir kitais medikais nusprendė spręsti įsisenėjusią problemą. Esą nuo tarybinių laikų šeimos gydytojai lengva ranka skiria benzodiazepinus, todėl jiems sukurtos rekomendacijos, kaip mažinti tokių vaistų vartojimą. Šeimos gydytojai nuo šiol turėtų stengtis išrašyti mažiau benzodiazepinų receptų. O prie jų pripratusiems pacientams paruošti ir palaipsnio atpratinimo ar keitimo kitais medikamentais planai.
„Pačiam teko dirbti psichiatru, teko susidurti su tokiais žmonėmis, kurie net ir daugiau nei 10 metų tuos pačius vaistus migdomuosius naudoja ir mano, kad tai yra miego problemoms spręsti. Tai joks miego sutrikimas tokia trukme nėra gydomas migdomaisiais vaistais. Tai žmonės tiesiog buvo tapę priklausomais“, – teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Priklausomybė prie jų vystosi pagal tuos pačius principus kaip ir narkotikų ar alkoholio. Žmogui jų reikia pastoviai, ir tam, kad pasiektų tą patį efektą, jam reikia vis didesnių dozių“, – kalbėjo psichiatras Martynas Marcinkevičius.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje benzodiazepinų vartojimo vidurkis siekia net 7 metus, kai jie turėtų būti vartojami daugiausia 4–8 savaites, tai yra porą mėnesių.
Daugiau nei trečdaliui pacientų dėl tokio vartojimo nustatomi ir priklausomybės požymiai. Specialistai pataria pirmiausia su nemiga ir nerimu kovoti ne vaistinėmis priemonėmis. Prieš miegą nespoksoti į mobilųjį telefoną ir televizorių, pasivaikščioti. Ir, panašu, kad kai kuriems lietuviams būtent tai ir padeda.