Į klausimą, ar džiaugiasi sugrįžę į mokyklą, nė nedvejodami vienbalsiai atsako sostinės kunigaikščio Gedimino progimnazijos pradinukai. Ir jie džiūgauja ne tik galėdami vienas kitą pamatyti, bet ir pažaisti po ilgą laiką trukusio nuotolinio mokymosi namuose. Dvi pirmokėlės Svajūnė ir Rimgailė sako jau seniai laukė, kada galės ne per kompiuterio ekraną pamatyti savo draugus.
„Galima gyvai su tikrais draugais kalbėtis, o ne per nuotolinį“, – sako pirmokės Svajūnė ir Rimgailė.
Pasak mergaičių mamos, nors mokytis nuotoliniu būdu dukroms sekėsi gerai, vaikams būtinas gyvas bendravimas ne tik su draugais, bet ir mokytoja.
„Mažiukams vaikams socialinis artumas ir fizinis mokymas yra ganėtinai svarbus. Nuotoliniu sekėsi puikiai, bet fizinis kontaktas yra fizinis. Kažkada reikės išeiti iš pandemijos“, – pasakoja mama Austėja Stankūnaitė.
Į kunigaikščio Gedimino progimnaziją sugrįžo apie 600 ką tik ištestuotų pradinukų, o apie du šimtai vaikų kol kas liko mokytis nuotoliniu būdu. Kai kurie tėvai baiminasi viruso ir dar nesiryžta leisti vaikų į mokyklą, mat mano, kad toks sugrįžimas yra ankstyvas.
„Jeigu grįžti, tai grįžti su visam, o ne tai, kad čia paeksperimentuojame, po to vėl neaišku, labai neapibrėžta viskas“, – teigia tėtis Gvidas Jankauskas.
Tuo metu progimnazijos mokytojai pasakoja, kad pradinukai į mokyklą atėjo kaip į rugsėjo pirmosios šventę – kas pasipuošę uniformomis, nešini gėlėmis, mergaitės pasidariusios šukuosenas.
„O kalbų, o nori pasidalinti vieni su kitais, įdomi ta diena, šventinė, lyg reikia ir dirbti, išsikalbėti, įspūdžių pilni“, – kalbėjo pradinių klasių mokytoja Asta Šarkopurkevičienė.
Tiesa, prieš grįžtant į mokyklą testuotis turėjo ne tik pedagogai, bet ir mokiniai, bei jų šeimos nariai. Testavimas atliekamas nauju kaupinio būdu – tyrimas imamas iš nosiaryklės ir ne taip giliai. Iš viso vien pedagogų ištestuota 93, visų koronaviruso atsakymai neigiami. Pasak mokyklos direktoriaus, iš visų pedagogų testuotis atsisakė tik viena tikybos mokytoja. Tad ji vaikus ir toliau mokys nuotoliniu būdu.
„Jeigu tu nori pradėti darbus, sugrąžinti vaikus į mokyklas, nuimti psichologines įtampas, atsilikimus moksle – tai tiktai vienintelė šiai dienai išeitis nuolat profilaktiškai tikrinantis sveikatą. Arba masiškai pasiskiepijus, kas, matyt, greitai nebus“, – sako mokyklos direktorius Rimantas Remeika.
Taip pat testus atliko daugiau kaip 2000 asmenų – vaikų ir jų tėvų. Po testų paaiškėjo, kad trims vaikams nustatytas teigiamas COVID atsakymas, nei vienas iš vaikų nejautė jokių koronaviruso simptomų. Toliau testuotis koronaviruso kaupinio PGR testais vaikai ir pedagogai turės kas savaitę. Tiesa, jau nebe mobiliuose punktuose, o pačioje mokykloje.
„Būtų labai gerai, kad pačioje įstaigoje profilaktiškai kas savaitę tokie testavimai ir būtų atliekami, bandysime organizuoti patį procesą mokykloje“, – pasakoja Vilniaus visuomenės sveikatos biuro vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.
O sveikatos specialistai ragina neskubėti ir mokyklas atverti palaipsniui, mat ugdymo įstaigose, kaip ir kitose uždarose patalpose, kyla didelė rizika užsikrėsti koronavisurusu. Vaikai tarpusavyje bendrauja, nesilaiko atstumų.
Iš viso nuo pandemijos pradžios pradinėse ugdymo įstaigose užfiksuota apie 800 koronaviruso atvejų, dar apie 2,5 tūkstančio pagrindinėse mokyklose.
„Per visą pandemijos laikotarpį susirgo apie 3500 atvejų, bet protrūkiuose didžiausias sergamumas buvo registruojamas mokytojų, auklėtojų ir aptarnaujančio personalo gretose“, – teigia epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Dabartinė epidemiologinė situacija kelia nerimą ir Sveikatos mokslų universiteto profesoriui Mindaugui Stankūnui. Pasak profesoriaus, masiškai atidaryti šalies mokyklas būtų pernelyg anksti. Štai amerikiečių ligų kontrolės centras įvardijo, kad dviejų savaičių sergamumo rodikliui siekiant 200 atvejų ir daugiau atverti mokyklas yra rizikinga. Lietuvoje šis rodiklis siekia 243 atvejus 100 tūkstančių gyventojų.
„Aišku, ta rizika tikrai yra nemaža ir mes galime kalbėti galbūt apie palaipsninį mokyklų atidarymą, pradinukų. Bet kalbant apie masinį sugrįžimą į mokyklas, tai reikia palaukti ir pažiūrėti, kaip čia bus“, – kalbėjo ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Švietimo darbuotojų profsąjungą tvirtina, kad tiek mokiniai, tiek mokytojai jau seniai pavargo nuo nuotolinio mokymosi. Kenčia ir vaikai, mat jiems sunkiau įsisavinti pamokas per kompiuterio ekraną.
„Nuotolinis bendravimas yra sudėtingesnis, varginantis, reikia daugiau laiko ir pasiruošimo ir bendravimui su vaikais skirti daugiau dėmesio, jisai yra sudėtingesnis. Todėl kontaktinis ugdymas būtų paprastesnis, lengvesnis ir kokybiškesnis“, – sako švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Andrius Navickas.
Apie tai, kad vaikams būtinas kontaktinis ugdymas, prabyla ir tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis.
„Mažam vaikui ypač reikalingas socialinis kontaktas, jam reikalinga ne tik tai, kas knygoje parašyta, išmokti eilėraštį ar išmokti pridėti vieną skaičių prie kito. Jam labai svarbu tas bendras mokymasis su draugu sėdinčiu šalia, bendravimas su draugu“, – pasakoja tėvų tarybos pirmininkas Arūnas Penkaitis.
O kada didesnė dalis sostinės pradinukų galės sugrįžti į mokyklas, kol kas lieka neaišku. Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pripažįsta, jei eksperimentas pasiteisins, tuomet palaipsniui sostinėje bus galima atidaryti ir daugiau ugdymo įstaigų.
„Pirma yra kregždė pasibandymas, mes dar turime patobulinti procesus. Tada daugiau daryti, kol būsime atidirbę tą modelį, kai jau epidemiologinė situacija leis ateiti geriau pasiruošus“, – teigia Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.
Eksperimentu tapusioje mokykloje vaikams dėvėti kaukes nėra privalo, mat jos tik rekomenduojamos. Įrengtos net ir fizinės pertvaros tam, kad per pertraukas vaikai iš skirtingų klasių tarpusavyje nekontaktuotų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija planuoja, kad visi pradinukai galės grįžti į mokyklas, kai sergamumo koronavirusu rodiklis bus mažiau kaip 200 atvejų 100 tūkstančių gyventojų, o teigiamų testų dalis sieks mažiau kaip 10 procentų.
