Aktyvistai jiems rėžia atgal, kad grąžino paspirtukus jų savininkams. Valdžios atstovai pripažįsta: problema ta, kad kol kas nėra aiškiai apibrėžta, ar gali paspirtuką žmogus palikti ant šaligatvio ar pėsčiųjų tako.
Pėsčiųjų asociacijos aktyvistai Vilniuje renka ant šaligatvių, pėsčiųjų ir dviračių takų besimėčiusius vienai iš bendrovių priklausančius žaliuosius elektrinius paspirtukus. Pėsčiųjų asociacijos pirmininkas sako trejus metus bandęs su policija, miesto savivaldybe, taip pat paspirtukų nuomotojais susitarti, kad pėsčiųjų takuose ir šaligatviuose nesimėtytų paspirtukai, neblokuotų kelio ir netrukdytų žmonėms vaikščioti.
„Tiesiog nusprendėm, kad 3 metai yra pakankamas laikas kažką daryti. Ir matome, kad nei viena institucija nieko nedaro, tiesiog ėmėmės patys viešinti šitą problemą“, – kalba Pėsčiųjų asociacijos pirmininkas Eduardas Kriščiūnas.
Per du praėjusius šeštadienius aktyvistas su kolegomis surinko apie 60 pėsčiųjų kelyje besimėčiusių elektrinių paspirtukų ir juos nuvežė prie „Bolto“ būstinės. Feisbuke žmonės dalijasi nuotraukomis: paspirtukai mėtosi įvairiuose sostinės rajonuose, kai kurie jų nuvirtę blokuoja kelią. O kad pėsčiųjų asociacija problemos neišsigalvoja, patvirtina ir TV3 Žinių kalbinti gyventojai:
„Tikrai taip. Labai erzina.“
„Manau, kad nesirūpina žmonės. Kur jiems patogu, ten jie ir pasideda paspirtuką.“
„Visur – ir parke, ir… bet kur. Bet kur. Pas mus ant durų parduotuvės užstatyta.“
„Aš sakyčiau: reikia įnešti aiškumo, kaip elgtis, kaip pasistatyti dedikuotose vietose. Kažkokią tvarką nurodyti, kad prie medžio atremti geriau, o ne skersai kelio padėti.“
„Pastebėkit, kas važinėja paspirtukais. Tikrai ne močiutės – jaunimas. Auklėkit jaunimą.“
„Sąmoningumą turbūt šiuo atveju skatintų kažkokios sankcijos. Tarkim, apribojimas naudotis paspirtuku tam tikrą laiko tarpą.“
„Tuose takuose, kur telpa vos vienas praeivis, dviese net sunku prasilenkti, dar vis tiek kažkam šauna į galvą palikti paspirtuką ant tokio pėsčiųjų tako“, – kalba Vilniaus vicemeras Tomas Gulbinas.
Paspirtukus nuomojanti bendrovė „Bolt“ su TV3 Žiniomis bendrauti filmuojant kamerai atsisako – anot jų, taip būtų skatinami neteisėti veiksmai, mat Eduardas su kolegomis surinko ir nuvežė ne sau priklausantį turtą. Dėl to įmonė kreipėsi į policiją.
„Tą daiktą grąžiname savininkui. Jeigu savininkas neketina atlyginti, kaip numatyta Civiliniame kodekse, tai tada baigsis tuo, kad mes vešime į policiją ir, tikėtina, per policiją išsireikalausime atlyginimo mums už darbą ir kad būtų skirtos konkrečios baudos jiems atsiimant savo turtą“, – tvirtina E. Kriščiūnas.
O štai gyventojai tokiam Pėsčiųjų asociacijos žingsniui pritaria:
„Žmogų, matyt, ten užkniso ir jis surinko ir nuvežė. Bet čia, va, yra toks chaosas.“
„Kartais norisi ir man surinkti juos.“
„Jeigu „Boltas“ pats nesprendžia, ir kiti paspirtukai, nesprendžia tos problemos tai žmonės inicijuoja tą. Ir, žinote, kai patys žmonės pradeda daryti, tai kiti labiau kreipia dėmesio į tai.“
Pasak įmonės atstovų, bėda yra, kad žmonės patys paspirtukus išmėto bet kur, nors ir turi parodyti, kur juos paliko. Įmonė esą dirbtinio intelekto pagalba jau padeda išaiškinti netinkamai pastatytą paspirtuką. Apie tai programėlėje gali pranešti ir kiti žmonės. „Bolto“ atstovai bando šviesti žmones ir reklaminiais plakatais, taip pat riboja paspirtukų statymo zonas.
„Tikrai ateina į miestą krovimo stendai. Tai tiesiog būtų fiksuotos vietos mieste, kuriose galėtų bendrovės įrengti tuos krovimo stendus ir parkavimas būtų tik toje vietoje“, – tvirtina T. Gulbinas.
Policija teigia, kad šaligatvyje paspirtukai gali būti paliekami, bet tik vadovaujantis sveiku protu. O jeigu žmonėms trukdo saugiai praeiti, galima ir iškviesti pareigūnus. Tačiau šie kol kas gali tuos paspirtukus tik padėti patraukti, nes važiavimas paspirtukais ir jų statymas nėra tiksliai apibrėžtas. Tai dabar bando padaryti Seimas ir Vyriausybė.
