Bernaras Ivanovas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ teigė, kad pozicija nuo tokio elgesio nukentės pati. Į tokį jo teiginį sureagavo ir Seimo narys Paulius Saudargas.
Pone Ivanovai, kaip politologai vertina pastarąjį konfliktą tarp pozicijos ir opozicijos?
Norisi priminti, kad politika – galimybių metas, jei sugebate sprendimus priiminėti patys, be opozicijos, tai pirmyn priiminėkite, o kam jiems jie reikalingi, juk jie labai nekonstruktyvūs. Siaubingai nekonstruktyvu, kai naudojamos pastabos, erzinama klausimais ar teikiami siūlymai, neva kurie trukdo įprastiniam darbui.
Mums europinės praktikos nė motais. <...> Pas mus politikoje yra labai sena pagudravimo tradicija, bet taip pagudraudamas galiausiai apgauni pats save. Apgauni vieną kartą, antrą kartą, pažadų pažeri.
<...> Norisi pasakyti, kad mes gyvename liberalios demokratijos sąlygomis, dabartinė valdžia save taip pat pozicionuoja kaip liberalią, vis dėlto koalicijoje net dvi liberalios partijos, o liberalios demokratijos svarbiausias bruožas – pagarba mažumoms.
Ne tik tai mažumai, kuri yra dabartinės valdančiosios koalicijos prioritetas, į kurios paradus ar renginius jie labai noriai eina, bet visų pirma tai politinės mažumos – opozicijos gerbimas.
<...> Aš suprantu, kad noras opoziciją matyti kaip statistus yra labai didelis ir tai pas mus susiformavusi tradicija. Su oponentais reikia bendrauti ne ultimatumais, ne gąsdinimais, bet patiems būti konstruktyviems.
Pone Saudargai, ar sutinkate su tokia kritika?
Galima sutikti su didele dalimi kritikos, pavyzdžiui, dėl pagarbos – visada jos norėtųsi daugiau. Aš tikrai pritariu, kad iš abiejų pusių. <...> Atsiradus daugiau pagarbos, atsiranda ir daugiau konstruktyvo, kai tu nesistengi kažką pasakyti gudriau ar šmaikščiau, bet bandai argumentuoti.
Kai suremi argumentų ietis, gal kažkur ir galima susitarti. Aš tikrai kviečiu ieškoti susitarimų ir kreipiuosi į opoziciją – ieškokime, bet tada, kada svarstome įstatymus, jūs gi puikiai žinote žaidimo taisykles.
Neužtenka Seimo salėje išmesti idėją, staiga pateikti savo variantą ir norėti, kad valdžia staiga už jį balsuotų. Kodėl? Juk jūs puikiai žinote, kad darbas daromas komitetuose, ministerijose, darbo grupėse.
Viskas šlifuojama, susitariama, susidėliojama netgi susiderinama koalicijoje tarpusavyje. Tai kodėl mes turime pasiduoti kažkokiam džiazui, kad jūsų skaičiai geresni nei mūsų ir vėliau jūs pykstate, jog mes už jūsų variantus nebalsuojame?
Daugiau sužinokite laidoje, esančioje straipsnio pradžioje.