Kai tavo biznyje ,,krantai,,
Imi ir ant konservų pavarai...
Tokie paukšteliai iš aukštai
Tarpeklio dugną gali siekti galimai...))

Svajonė apie iliuziją "gerovės valstybė"
sudužo atsitrenkusi į niūrią realybę, kurią mums vis mėgina užgožti kanalizaciniu vamzdynu tapusi "lietuviškoji žiniasklaida", prieš akis kaitaliojanti dvi skaidres - "baisus karas ir lavonų pilni grioviai" bei "dar niekada Lietuvoje negyvenome taip gerai (slava partijai - švabiniams slava)", nors pačios tos skaidrės (kurios iš tiesų atspindi ne realybę, o tėra liguistų žemo intelekto sąmonių sukurtos projekcijos į sorošinių švabistų distopinės ateities svajones) yra ne kas kita, kaip nukopijuotas senas Romos posakis - "duonos ir žaidimų"...
Dabar, kaip ir kadaise, plebėjams brukami tie patys kruvini žaidimai, su pasimėgavimu taip vadinamoje žiniasklaidoje skaičiuojami "priešo lavonai", tuo skaičiavimu ir mirties nuvalkiojimu bukinant ir taip per "kovydo pandemiją" atbukintas moralės ir etikos jusles...
Tik jei kadaise Romoje plebėjams kartu su "žaidimais" netrūko ir duonos, ir net keliai buvo tiesiami, o miestuose tryško fontanai ir klestėjo pirtys (kaip sveikatinimo ir poilsio šaltiniai), tai šiuolaikiniame "klestinčios ES" Lietuvos pasaulėlyje apsčiai duonos turi vis mažiau ir mažiau žmonių, o eilinis pensininkas ar darbininkas, provincijoje vis dar išdrįstantis auginti vaikus, nuo širdies smūgio ar plaučių uždegimo gali numirti greičiau, nei įvyktų hipotetinis karas "dėl Narvos"...
Nes pinigų reikia "gynybai"... Nes pinigų reikia "kovai su klimato kaita"...
Ir nors byra keliai, nors uždaromos ligoninės, o poliklinikose miršta žmonės, mėnesių mėnesius nesulaukę vizito pas gydytojus, tačiau mūsų "gerovės valstybės" kūrėjai gerovę žada kurti "reinmetalui", "raiteonui" ar "grumanui"...
Bet ne Marytei, ne Jonukui...
Kas gins "gerovės valstybę", jei mažėja Jonukų, o dar likusios kelios Marytės nebenori gimdyti vaikų?
Muhamedai ir Svietkos?
Bet tada tai jau bus kita šalis... Ir kitos vėliavos plevėsuos...
Gal tam mus ir ruošia? Gal todėl Lietuvos trispalvę (su tų pačių "tautininkų" džiugiais aikčiojimais) visame kame jau pakeitė geltonai žydros vėliavos?
Gal todėl visi mūsų vadovai, važiuodami į tarptautinius renginius, jau atvirai deklaruoja, kad vyksta kalbėti apie Ukrainos, o ne Lietuvos, reikalus?
Gal "gerovės valstybė", tai išsipildžiusi Stalino svajonė - "graži Lietuva, bet tik be lietuvių"?
Ar atsibus tie, kurie per rinkimus balsavo už tuos, kurie puošėsi svetimomis vėliavomis ir kalbėjo apie paramą svetimoms kovoms?
Ar sudūš ne tik iliuzija "gerovės valstybė", bet mes išvysime sudūžtant ir pačią "šalies prie Baltijos jūros" svajonę?
Ar dar kartą atgimsime ir iš šipulių sulipdysime savo šalį ir tautą?
Ar ir vėl už mus nuspręs kiti? Prieš tai mums užsakę duonos ir žaidimų?

Yra tik vatnikas

Viarslinykas Pauktis yra giaras, prašau ant jos nevaryti. AŠ PATVIRTINU, KAD ROSSIJA JIS NIATURĖTI JOIKIOS ATSTOVYBĖS. O prekios kad yra tai NATO ir konsevatorių prapagandystai iš JAV ir Litva loja.

Konservatoriai (už kurių kyšo mažos putino ausytės), bandė perimti Paukštį savo kontrolėn, bet nepavyko. Tada jiems beliko jų vienintelis ir dažniausiai naudojamas įrankis - šmeižtas... Kas tuo abejoja, lai pasižiūri S. Malinauskao laidą youtubėje.

Paukštys atsimušinėja neįtikinamai , lygiai kaip Vėgėlė dėl savo šeimos prekių ruskyne , ar kaip krabas pardavinėjo savo verslus . Juk visi suprantame kad tie visi paukščiai , krabai ir žuvys nori kuo didesnių babkių , tai nusispjauna į kažkokias sankcijas ir kiša snapus į maskolyną - ten labai dideli pinigai

eitu geriau sodint bulviu

Niekšybės anatomija
V. Landsbergis išmetė į viešumą jam būdingą niekingą insinuaciją. Savo veidaknygėje paskelbęs sąmoningai kupiūruotą seniai žinomo KGB agentūrinio pranešimo ištrauką, jis mėgina man mesti įtarimo šešėlį, sau įprastu stiliumi suktai klausdamas, ar Vytautas Radžvilas negalėjęs būti etatiniam KGB pareigūnui žinias rinkusio informatoriaus pašnekovas ir „šaltinis“. Apdairiai praleidęs itin svarbią agentūrinio pranešimo vietą, kuri aiškiai rodo, kad puikiai žino, kas iš tiesų yra tas šaltinis, į kurį pats buvo kreipęsis, prašydamas delikačios asmeninės paslaugos..
Nors V. Landsbergio poelgį turbūt lėmė ir grynai asmeniniai neapykantos ir keršto motyvai, jo politinės paskatos gana tiksliai atspindėtos šiame straipsnyje.
Tačiau šį kartą jau neužtenka demaskuoti be galo primityviai suręstą, balčiausiais siūlais siūtą šmeižikišką rašliavą. Tikrasis ir nepalyginamai svarbesnis išsamaus pokalbio laidoje „Neredaguota“ tikslas buvo atskleisti pačią to, ką teisėtai leistina vadinti dar viena tipiška landsbergine niekšybe, anatomiją.
Mėginama detaliai išnarplioti ir kuo tiksliau rekonstruoti V. Landbergio iš sovietinio režimo perimtą ir tris dešimtmečius naudotą priešų gamybos technologiją. Taikant šią technologiją buvo nuosekliai ir metodiškai, daugiaprasmėmis užuominomis į V. Landsbergio perkaitusioje vaizduotėje gimdavusias menamas jo išradinėjamų vis naujų Lietuvos priešų kaltes kurstant tamsuolių „megztųjų berečių“ būrius, buvo ciniškai kompromituojami ir moraliai, psichologiškai bei politiškai naikinami V. Landsbergiui nepadlaižiavę Sąjūdžio bendražygiai.
Buvo sugriauti daugybės iškiliausių ir šviesiausių Lietuvos žmonių gyvenimai juos žudant ne šautuvu, bet šaudant į juos pagiežos, melo ir šmeižto kupinų paniekos ir neapykantos žodžių serijomis. Tamsūs šių serijų pėdsakai negali būti ištrinti ir užmiršti. Ne tik nuveikti geri, bet ir tamsūs darbai turi likti žmonių atmintyje ir tautos laisvei, o ne V. Landsbergiui privalančioje tarnauti nenuglaistytoje Lietuvos istorijoje.

Kažkodėl konservų ir krepšinio snarglalių subinėse jis nestringa?

Te išnyksta šūdžiai