O karo nusikaltimus vykdančioje Rusijoje – išpuolis prieš Lenkijos ambasadą. Nežinomi asmenys apipylė ją raudonais dažais. Tikrą kraują rusai toliau lieja Ukrainoje.
Ukrainiečiai pasakoja, kaip okupantai su mama išskyrė keturmetę Alisą. Ją visas pasaulis pažįsta iš vaizdo įrašo Mariupolio plieno gamykloje. Mažametės mamą rusai įkurdino filtravimo stovykloje.
Ukrainietė Tatjana ašaras lieja ir žemę bučiuoja Charkivo rytuose esančiame Vilchivkos kaime. Ukrainos gynėjams išvijus iš kaimo rusų okupantus – vietiniai pirmą kartą po dviejų mėnesių pamatė savo namus, kurių jau nebėra. Kaime beveik neliko nesubombarduotų pastatų: „Iš tos tautos iki paskutinio nesitikėjau tokios agresijos. Tokio tiesiog naikinimo. Grįžau – bučiavau žemę. Tiesiog bučiavau.“
Charkivo srityje ukrainiečiai dabar po lopinėlį stumia priešus lauk. Atkovoja kaimus jau visai šalia Rusijos sienos. Sprunkantys okupantai po savęs palieka ne tik sėbrų kūnus, bet ir šiukšlyną. Gyvena kaip kiaulės, o sprunka kaip išprotėję.
Sudėtingesnė situacija Rytuose – Donbase. Aplink Severodonecką okupantai bando forsuoti Seversky Donec upę, Ukrainos kariuomenės nuotraukose – pontoninė perkėla ir daugybė priešo technikos virto metalo laužu ir šiukšlėmis upėje.
Privačios rusų kariuomenės „Wagner“, kurios samdiniai ir dabar kariauja Ukrainoje, buvęs samdinys pasakoja, kad rusų kariuomenė tiesiog nemokšiška.
„Ta kariuomenė, kai reikėjo mokytis kariauti – jie to nedarė“, – sako buvęs „Wagner“ samdinys Marat Gabidulin.
Du vyrai Maskvoje gausiai aplieja Lenkijos ambasadą raudonais dažais. Neabejotinai keršija lenkams už tai, kaip kapinėse Varšuvoje gegužės 9-ąją buvo pasitiktas rusų ambasadorius. Rusai dėl incidento kapinėse net išsikvietė Lenkijos ambasadorių pasiaiškinti ir reikalauja oficialaus Varšuvos atsiprašymo.
Tik štai rusus laistyti krauju yra už ką, o lenkus – ne. Lenkai Putino mylėtojų išpiltus dažus nusiplaus, o Putinas ir jį remiantys rusai kraujo nuo savo rankų nenusiplaus dar labai ilgai.
Amerikiečių televizija skelbia sukrečiantį vaizdo įrašą iš Kyjivo srities, darytą kovo mėnesį. Automobilių salone netoli Kyjivo okupantai kulkas į įstaigos šeimininką ir apsaugininką paleido tuo metu, kai čia dar nevirė jokie mūšiai: „Geria, daužiasi taurėmis ir plėšia patalpas. Praėjus minutėms po susidorojimo su vyrais.“
Rusų nežmoniškumo įrodymai mus pasiekia ir iš Mariupolio. Alisa buvo viena pirmųjų civilių, kuriuos pasaulis išvydo besislepiančius „Azovstal“ gamyklos požemiuose. Gegužės 8 d. iš gamyklos evakuota mergaitė liko be mamos. Aiškėja, kad okupantai mergaitę leido evakuoti į Zaporižią, o jos mamą išsivežė į vadinamąją filtravimo stovyklą Manhuše. Mergaitė dabar gyvens pas močiutę ir tikėsis, kad jos mamos priešai neišveš į Rusiją.
Karo nusikaltimų nepripažįstanti Rusija puola ne tik Lenkiją, o ir Lietuvą. Mūsų prezidentui gegužės 9-ąją paraginus rusus susimąstyti, kaip jų šalis patyrusi daugybę kančių – pati tapo agresore…
„Ir kas jau kas bet jie turėtų norėti nuo karo bėgti kiek galima toliau, bet jie karą atneša patys“, – sako prezidentas Gitanas Nausėda.
Rusijos ambasada Vilniuje pasipiktino, neva mūsų prezidentas tiražuoja Ukrainos melagienas. Prezidentūra atsakydama paragino rusų ambasados darbuotojus prieš kalbant pirma apsilankyti Bučoje ir kitose rusų okupantų vykdytų žudynių vietose.
Be to, panašu, kad Rusija Ukrainoje nusprendė atgaivinti ir tragiško „holodomoro“ taktiką, kai prieš beveik 100 metų pasisavino ukrainiečių maisto atsargas ir numarino milijonus žmonių. Ukraina skaičiuoja, kad laikinai okupuotose Chersono, Zaporižios ir Donbaso teritorijose okupantai pagrobė kone 400 tūkst. tonų grūdų atsargų.
„Šiemet laukiame gero derliaus. Specialistų išankstiniu vertinimu: galime surinkti 130 mln. tonų grūdų“, – kalba Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
Sutapimas ar ne, bet Putinas giriasi rekordinio derliaus prognozėmis: „Tai leis ne tik aprūpinti vidaus rinką, bet ir didinti tiekimą pasaulio rinkai, mūsų partneriams.“
Esama informacijos, kad Rusija jau bandė parduoti dalį pavogtų Ukrainos grūdų. Grūdai – viliojantis karo grobis Putinui. Mat sunku atsekti jų kilmę, jų kaina auga, o Artimieji Rytai juos perka nekreipdami dėmesio, ar jie vogti, ar ne. Visų šių bėdų, pasak Ukrainos prezidento Zelenskio, Ukraina būtų išvengusi, jei jau būtų priimta į NATO.
„Gaila. Deja, NATO nerado vietos Ukrainai Aljanse iki karo. Esu visiškai įsitikinęs, kad jei Ukraina būtų priimta į NATO – karo nebūtų. Aš tuo įsitikinęs“, – teigia V. Zelenskis.
Kodėl Putinas vengia tiesioginės priešpriešos su NATO aiškina Pentagono vadovas.
„NATO turi 1,9 mln. karių. NATO turi pažangiausius pajėgumus pasaulyje. Tai ir lėktuvai, laivai, pėstininkų ginklai. Jis nenori šios kovos. Nes ji greit peraugtų į kitą priešpriešą – kurios niekas nenorėtų“, – sako Pentagono vadovas Lloyd Austin.
Bet įsitraukti į tiesioginę priešpriešą su Rusija vengia ir NATO. Štai mūsų vidaus reikalų ministrei A. Bilotaitei pareiškus, kad Lietuva ieško būdų, kaip į Ukrainą siųsti daugiau išminuotojų, nes kol kas ten dirba tik vienas pareigūnas – mūsų kariuomenės vadas pareiškė, kad išminuotojų išsiuntimas rusų gali būti traktuojamas kaip įsitraukimas į karą.
„Buvo pasakyta NATO vadovybės, buvo pasakyta mūsų vadovų, kad mes tiesiogiai nedalyvaujame. Ir NATO tikrai ten savo personalu nedalyvaus ir nekariaus“, – kalba Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys.
Kol kitokie sprendimai nepriimti, okupantų minas Ukrainoje, anot kariuomenės vado, galėtų nukenksminti nebent privačios įmonės.
