Ir urnas su pelenais konkursą laimėjusi įmonė laidoja ne į žemę, o į specialias nišas, neužkasant, o tik uždengiant marmurine lenta. Esą atsiradus ar apsigalvojus mirusiųjų artimiesiems, lengviau bus gražinti urną su pelenais perlaidoti.
Aštuntą ryto Karveliškių kapinėse netradicinės laidotuvės. Į vieną kapavietę darbininkai sudeda dvidešimt keturias urnas su mirusiųjų pelenais – ten ir benamiai, ir vienišiai mirę globos namuose, ir mirę, bet tėvams nebereikalingi naujagimiai. Palydėti daugiau nei dvidešimties mirusiųjų, vietoj būrio artimųjų – globos namų atstovai, laidojimo įmonės bei kapinių administracijos darbuotojai, o vietoj kunigo – joanitų vienuolyno atstovas.
Atsisveikinti su prieš mėnesį mirusia aštuoniasdešimtmete teta atėjo Olegas. Šalia – ir tik ką į sesers laidotuves iš Vokietijos atskridusi jo mama Valentina. Artimieji kiek nusivylę sprendimu, kad žmonės laidojami bendrame kape, tačiau patys surengti laidotuvių neišgali.
„Neturėjom lėšų palaidoti savo sąskaita. Taigi palaidojom valstybės sąskaita. Dabar kaip…nežinau, kaip čia lietuviškai „Bratskaja mogila“, – sako mirusiosios sūnėnas Olegas.
Valentina sako nesieksianti, kad sesuo būtų perlaidota.
„Nereikia sielotis dėl mirusiųjų, išėjusiųjų, kitaip sakant. Juk atmintis ne čia, atmintis mumyse“, – kalba mirusiosios sesuo Valentina.
Ir priduria – gerai, kad sesuo išėjo dabar, kai Vilniaus savivaldybė žmones laidoja kas ketvirtį, o ne kartą per metus, kaip buvo anksčiau. Tuo džiaugiasi ir dešimt metų valdiškų institucijų slenksčius mynęs Joanitų vienuolynos atstovas.
„Tai būdavo apie aštuoniasdešimt, apie šimtą, tai jau čia jau man atrodo per didelė nepagarba“, – teigia Joanitų vienuolyno atstovas Vygandas Čeponis.
Nors joanitas sako, dar yra kur tobulėti: laidoti žmones reikia ne aštuntą ryte, kai niekas apie tai nežino, o vėliau, ir būtina paskelbti apie tokias laidotuves, pavyzdžiui, savivaldybės puslapyje, kad atsisveikinti galėtų kuo daugiau žmonių. Gal tada išgirstų ir daugiau draugų ar giminių, kurie galėtų atsisveikinti. O norinčiųjų perlaidoti artimuosius nedaug. Per ketverius metus, kai valdžia nutarė kremuoti valstybės lėšomis laidojamus žmones, palaidoti trys 322 žmonės.
„Per visą tą laikotarpį buvo atsiimta vienintelė urna, kurią perlaidojo artimieji. Iš pradžių buvo užkasinėjama, tai tada buvo atkasta urna, paimta ir perlaidota, o šiuo metu atkasinėti nereikia, jeigu to reiktų, tiesiog nuimama plokštė, išimama urna, ir perlaidojama“, – aiškina kapinių priežiūros administravimo vadovas Darius Jakutonis.
Į vieną kapą urnos su mirusiųjų pelenais pradėtos laidoti prieš ketverius metus. Tuo metu už benamių ir vienišų žmonių laidojama atsakinga įmonė „Ligamis“ urnas kaupdavo ir laidodavo kartą per metus. Pernai savivaldybė tvarką pakeitė, urnas dabar laidoja kas ketvirtį.
O naują konkursą laimėjusi, skandale dėl naudotų karstų sausį besimurkdžiusi Vilniaus arkivyskupijos Ekonomo tarnybos įmonė „Laidojimo paslaugų centras“ TV3 žinių žiūrovams papasakoti, kiek urnų per ketvirtį atsiima artimieji, ir ką tokius tenka laidoti bendrame kape, atsisako.
