Pasienietis Arturas rodo, kokius triukus moka atlikti jo tarnybinis kolega šuo įmantriu vardu Husan Saulės Vilkas. Abu tarnauja pasienio tarnyboje septynerius metus. Pradžia, esą buvo sudėtinga, tačiau vėliau abu susigyveno.
„Kažkaip randam būdą susidraugaut, randam būdą, kaip tą pasiekt“, – kalba pasienietis Artur Malev.
Tarnybinį šunį pasieniečiai turi prižiūrėti nuolat, tad tenka ir kartu dirbti, ir kartu laisvalaikį leisti.
„Jis visą laiką kartu su manim – dvidešimt keturias valandas neišvyksta. Jeigu kažkur važiuoju į kelionę – irgi paimu visą laiką jį“, – sako Artur.
Pasienietė Olga jau dirba devynerius metus, o paskutinius septynerius – su kolege vardu Aira. Su ja dirbo ir karščiausiu laikotarpiu praėjusiais metais, kai Lietuvos ir Baltarusijos pasienį užplūdo didžiulė migrantų banga.
„Na, tekdavo ir stovėti, ir saugoti, ir daryti grąžinimus, ir persekiot dar pradžioje. Tikrai buvo nemažai darbo“, – pasakoja pasienietė Olga Platonova.
Sako, kad per praėjusių metų kelis mėnesius apgręžti teko apie 20 neteisėtai sieną bandžiusių kirsti migrantų.
„Šiemet truputį apsiramino, tai iki dešimt buvo grąžinimų būtent mūsų ruože ir su mūsų tarnybiniu šuniu“, – sako Olga.
Tokių pasienį saugančių porų šiandien Valstybės sienos apsaugoje tarnauja per šimtą dvidešimt.
„Pasieniečiai džiaugiasi, kai tik tarnyboje, pamainoje, yra kinologas, kad tikrai bus pagalbininkas ir tikrai bus nustatyti neteisėti migrantų kirtimai arba sulaikyti kontrabandą gabenantys asmenys“, – teigia kinologinės veiklos skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Kriaučiūnas.
Ir Arturas gali patvirtinti. Vienos kontrabandininkų paieškos galėjo baigtis be rezultato, jei ne tarnybinis šuo.
„Buvau neįsitikinęs, kad einam teisingai kontrabandininkų pėdsakais, bet privedė – radom dėžes, radom žmones. Buvau labai laimingas, patenkintas su savo šuniu. – Tai šuo jus nuvedė teisingu keliu, kai net negalvojote, kad tai teisingas kelias? – Aš negalvojau, kad jie gali tokiu keliu eiti, per pelkę, per šabakštynus“, – pasakoja Artur.
Taigi tarnybos atstovai įsitikinę: šuns pagalba pasienyje yra nepakeičiama. O šimtas dvidešimt kinologų trijų tūkstančių pareigūnų tarnyboje esą dar nepakanka.
„Kuo daugiau, tuo geriau. Pavyzdžiui, jeigu žiūrint pagal Suomijos Respublikos pasienio patirtį, tai kiekvienoje pamainoje ir kiekvienoje sargyboje yra po kinologą. – O Lietuvoje dabar ne kiekvienoje pamainoje? – Pamainoje beveik kiekvienoje, o sargyboje tikrai ne kiekvienoje“, – aiškina K. Kriaučiūnas.
Per metus tarnybą pradeda daugiau nei šimtas naujų pasieniečių, baigusių Pasieniečių mokyklą Medininkuose. Neretai jos kursantai čia su šunimis ir pasiryžta dirbti.
„Tie kursantai, kurie planuoja būt kinologais, dalyvauja ir kinologų būrelio veikloje. Mes organizuojam net pirmų praktikų metu, kad jau pabandytų kinologo darbą“, – kalba mokymo organizavimo skyriaus viršininkas Miroslavas Rabovičius.
Kinologų būrelio veikloje dalyvauja apie penktadalis Pasieniečių mokyklos kursantų iš daugiau nei šimto. Kad įgautų praktikos ir susidomėtų kinologo darbu, neseniai kursantai atlikinėjo praktiką su šalies pasieniečiais ir jų šunimis Latvijos, Estijos ir Lenkijos pasienio ruožuose. Tačiau kartais būna ir taip, kad kinologo kelią pasieniečiai pasirenka jau baigę mokslus.
