Labdaros fondas „Gėrio trupinėlis“ aplankė vienišus ir be artimųjų likusius ligoninės senukus, dovanodami jiems emigrantų siųstų saldainių ir nuteistųjų rankų darbo kurtas dovanėles.
Pasirodo, dar gruodžio pradžioje fondo atstovai sulaukė siuntų iš užsienio, kur emigravę tautiečiai artėjančių Kalėdų proga stokojantiems siunčia pilnas dėžes dovanų.
Dovanojami drabužiai, buitinė technika, žaislai vaikams ir net saldumynai. Pastarųjų ir sulauks dalis Panevėžio slaugos ligoninėje dienas leidžiančių vienišų senolių.
„Mūsų dovanėlės, aišku, visos yra paaukotos ir lietuvių, ir emigrantų. Visi po dalelę prisideda prie tų kalėdinių švenčių, gražių darbų“, – sako labdaros fondo savanorė Daiva Pikūnienė.
„Yra šeimų ir namuose pakankamai senukų, kurių niekas nelanko, neprisimena. Mes negalim pasakyti, ar jų artimieji išvykę į užsienį, bet yra tikrai vienišų. O ta vienatvė yra pats baisiausias dalykas“, – pasakoja labdaros fondo savanorė Irena Dervinienė.
Pasirodo, net keliasdešimt čia besigydančių, o neretai gal net paskutines dienas leidžiančių senukų niekas nelanko. Svetimo dėmesio sulaukę pacientai kaip mat atkunta.
Juos džiugina viskas – ir megztos kojinės, ir kalinių rankdarbiai, ir saldainių maišelis. Dalis jų paklausti, kodėl vieniši, nė neslepia – amžius jau toks, kad nebėra, su kuo dalytis gyvenimo.
„Kaip man su sanariais – labai gerai, tinka kojinės, šilčiau bus.“
„Džiaugsmo niekada nėra per daug. Tik dažniau galėtų aplankyti. Visiems savi darbai, rūpesčiai, problemos. Gal iš tų, kurie mums padeda, giminėj, šeimoj yra dar sunkesnių ligonių ir bėdų, negu mes čia kaip ponios sugulę.“
„Giminų mažai, beveik nebeturiu, aš senai našlė ir vaikų negalėjau turėti.“
„Manęs niekas nelanko jau 4 mėnesius. Aš vienas. Mamos, tėtės nebeturiu, du broliai buvo ir tų nebeturiu. Vienas ir gyvenu. O kada čia ateina pas kaimynus palatos aplankyt, susidraugaujam.“
Slaugos ligoninės vadovybė pastebi, kad visuomenė, ypatingai šiemet, veržiasi rodyti dėmesį. Pacientai sulaukia ne tik dovanų, bet ir dainų, koncertų, net eilėraščių. Visiems norintiems įstaiga atvira. Tačiau geradarių laukiama ne tik prieš Kalėdas, bet ir Velykas, mamų ar tėčių dieną.
„Šiemet ypatingai skaitlingai svečių sulaukė ir fizinių asmenų, ir iš organizacijų, ir labdaros labai daug kolektyvų, kurie tikrai nori parodyti savo didelę sielą. Įvairiai dovanoja dainas, šokius, eilėraščius, neša dovanėles, saldainius, rankdarbius, atvirutes, pagaliau paskaito, palaiko už rankos. Pasidalija geru žodžiu, palinki sveikatos, ko labiausiai jiems reikia“, – pasakoja Slaugos ligoninės direktorė Violeta Grigienė.
Saldainiais ir kitokiomis dovanėlėmis apdalytus palatos draugus stebintys kaimynai pritaria, kad vienišaujančiam žmogui nieko nėra svarbiau už parodytą dėmesį, skirtą trupinį laiko. Mat už viską svarbiau yra sulaukus senatvės turėti artimųjų ir palaikyti su jais ryšį.
„Emocijų pilni ir ašarytės nori trykšti, kad mes čia sugrįžt galim visi, tai vat reikia nepamiršti niekada to vienišo, nuskriausto likimo žmogaus. Mūsų misija tokia“, – sako D. Pikūnienė.
Kasmet labdaros paramos fondas stengiasi aplankyti įvairių įstaigų gyventojus, ne tik ligonius. O taip pat dovanomis apipila kaimuose skurstančias šeimas ir gyventojus.
