Aistė bare dirba administratore. Deja, ši įstaiga dėl karantino šiuo metu nedirba, tačiau dar mėgina išsilaikyti ir retkarčiais gamina maistą pagal išankstinius užsakymus. Visgi, užsakymų nedaug, tad darbuotojai prastovose.
„Prastovose, neatleidome nė vieno. Norisi išsaugoti žmonėms darbelį, gauna iš valstybės prastovų pinigėlius. Tai ne atlyginimas, bet...“, – sako baro darbuotoja Aistė.
Darbuotojai labai laukia, kada baigsis karantinas ir vėl galės dirbti. Jie viliasi, kad išsiilgę klientai plūs būriais, kaip jau buvo po pirmojo karantino, o darbuotojai vėl galės džiaugtis atlyginimais.
„Planuoti nieko negalim, dabar karantinas, pajamų įmonė negauna, nuomą mokėti reikia. Kad kils algos pirmą mėnesį, gal ne, bet vėliau, manau, kils“, – pasakoja Aistė.
Maitinimo verslas vienas labiausiai iki šiol kenčiančių pandemiją ir atlyginimai jo darbuotojams pernai sumažėjo dešimtadaliu. O štai visoje Lietuvoje vaizdas kiek kitoks. Oficialiai vidutinis atlyginimas Lietuvoje metų pabaigoje buvo 967 eurų į rankas.
Algos pernai, nepaisant karantino, didėjo panašiu tempu kaip ir priešpandeminiais metais. Tačiau ne visi žmonės džiaugiasi didesnėmis algomis, o tie, kam ji ūgtelėjo, priekaištauja, kad prekėms brangstant ir nespėja pasidžiaugti.
Per metus vidutiniškai atlyginimai šalyje padidėjo 12 proc. Dar didesnis augimas buvo iš mokesčių išlaikomame viešajame sektoriuje – 15 proc. O štai privačiame sektoriuje algos didėjo mažiau.
„Valstybės paramos, pagalbos priemonės suteikė verslui nemažai likvidumo. Nuo 2020 m. pavasario dalis verslo prisitaikė dirbti pandemijos sąlygomis. Parama leido išlaikyti darbuotojus, o mažiau apribotuose sektoriuose darbuotojų trūkumas skatino didinti darbo užmokestį“, – teigia Lietuvos banko ekonomistė Eglė Coppa.
„Darbo užmokesčio kilimas buvo vienas didžiausių teigiamų netikėtumų pernai. EK prognozavo 8 proc. kritimą, o matėme virš 10 proc. augimą. Darbuotojų trūkumas buvo iššūkis įmonėms. Įmonės nedrįso mažinti atlyginimų ar atleisti“, – kalbėjo ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Žiūrint procentine išraiška, pernai algos labiausiai didėjo švietimo darbuotojams – beveik 20 proc. ir jau prilygsta šalies vidurkiui. Ir nors padidėjimas siekia 100 eurų į rankas, mokytojai reikalauja dar daugiau.
„Stebint, kaip didėja kainos, komunalinės išlaidos, tikrai negalima pasakyti, kad didėjimas 100 eurų į rankas yra didelis“, – sako švietimo profsąjungos pirmininkas Egidijus Milešinas.
Pernai algos labiausiai didėjo mokytojams ir medikams, na o 6 proc. sumažėjo viešbučių ir restoranų darbuotojams. Būtent jiems, ir ypač priešpensinio amžiaus bei jaunimui, šiuo metu sunkiausia susirasti darbą.
„Jaunimas, studentai dirbo jautriose srityse, žemesnės kvalifikacijos darbuose, karantinas viską sumaišė, dažnas jaunas žmogus neteko darbo“, – pasakoja įdarbinimo agentūros atstovė Rita Karavaitienė.
Ekonomistai prognozuoja, kad šiemet algos ir toliau kils, tiesa dėl tebesitęsiančio karantino ir stringančios vakcinacijos, prognozės niūresnės nei pernai.
„Šiemet algų augimas turi būti lėtesnis, nebėra pažadų, į vienženklį tikrai grįšime, gali būt artimas 4-5 proc.“, – teigia Ž. Mauricas.
„Artimiausius ketvirčius dar galime matyti tolesnį algų augimą. Bet mažėjant poreikiui lėšų, suvaldant pandemiją, augimas gal nedings, bet gali sumažėti iki vienaženklio skaičiaus“, – kalbėjo E. Coppa.
Šiemet algos, ekonomistų prognozėmis augs 2-5 proc., tai yra daug kukliau nei pastaraisiais metais. Ir šią naudą, deja mažins infliacija, kuri įvairiomis prognozėmis, sieks nuo 1 iki 2,5 proc.
