Daktarai nepaliauja raginti moteris skirti laiko tyrimams, kurie atlikti laiku gali išgelbėti gyvybę. Savo istoriją apie kovą su krūties vėžiu pasakoja vilnietė Dovilė. Jai kadaise medikai patarė pašalinti krūtis, bet tuomet ji jų neklausė. Moteris sako, kad atsukus laiką atgal, tą darytų nedvejodama.
Dovilei – 32-eji. Nacionaliniame vėžio institute jį pradėjo lankytis dar prieš penkerius metus, kai krūties vėžį nustatė jos mamai. Padarius tyrimus, tiek jai, tiek jos sesei daktarai nustatė geno mutaciją. Tai reiškė, kad ji patenka į susirgimo vėžiu rizikos grupę ir tirtis jai reikia nuolatos.
Dar 2020-ais vieno tyrimo metu gydytoja pasakė Dovilei frazę, kuri ją tądien šokiravo.
„2020 m. gruodį prieš pat Kalėdas, patikrinimo metu gydytoja jau patarė, pasiūlė daryt biopsiją. Ir po jos, nors rezultatai buvo geri, gydytoja patarė rimtai susimąstyti apie krūtų šalinimą jau artimiausiu metu, kadangi buvo ženklų, kad situacija negerės“, – pasakoja Dovilė.
Tačiau mergina pasakoja, kad būdama trisdešimties operacijos daryti neketino, tikėjosi, kad klastinga liga ją visgi apeis. Maža to, galvojo ir apie vaikus, kuriuos svajojo žindyti. Tačiau dabar Dovilė sako, kad jei tik galėtų laiką atsukti atgal, dėl krūtų šalinimo nedvejotų nė akimirkos.
Mat liga ją visgi užklupo šių metų balandį.
„Balandžio mėnesį buvo iškart atlikta operacija, tai buvo iškart pašalintos krūtys ir įdėti implantai. Tuomet liepos mėnesį man buvo taikoma spindulinė terapija ir lygiagrečiai pradėjau gerti hormoninius vaistus, kuriuos turėsiu gerti minimum 5 metus, tai dar laukia tas procesas“, – kalba Dovilė.
Dovilei išoperavo vėžį ir dabar ji sveiksta. Vienas iš sėkmės elementų šioje istorijoje – tai, kad vėžys buvo aptiktas ankstyvos stadijos. Mergina žinojo savo paveldimumą, stebėjo save, ir guziuką krūtinėje aptiko besiprausdama duše. Tačiau, anot medikų, netgi labai dažnai klastingas vėžys gali būti nepastebimas, ir jam aptikti reikalingi prevenciniai patikrinimai su specializuota įranga – mamografais.
Daktarė radiologė kaip tik rodo vieną sunkiai pastebimą mažą darinį: „Kadangi kitoje krūtyje toje vietoje nieko nėra – tai reiškia, kad yra asimetrinis darinėlis, jis jau yra įtartinas.“
O jei mažas 8 mm vėžys nebūtų aptiktas laiku, jis toliau vystytųsi, pacientę vis labiau klampindamas į ligą.
Anot radiologės Rūtos Briedienės, būtent tai, kad moterys dėl vėžio neateina tikrintis prevenciškai, ir yra didžiausia bėda.
„Mes turim ankstyvą patikros programą – nuo 50 iki 69-erių atvykti moteris turėtų kas 2 metai momografijai prevencinei. Tyrimas nemokamas. Tačiau ta galimybe pasinaudoja tik pusė moterų“, – tvirtina R. Briedienė.
Beje, jei krūties vėžys nustatomas I stadijoje, 5 metų išgyvenamumas yra net 98 procentai. Jį nustačius IV stadijoje šis rodiklis krenta iki 31 proc.
Vakarų Europoje bendras penkerių metų išgyvenamumo rodiklis sergant krūties vėžiu yra apie 84 proc., o Lietuvoje – 77 proc. Tai vienas prasčiausių rodiklių Europoje.
Gydytoja ragina ir visas merginas bei moteris, kurių giminėje buvo krūties vėžys, būtinai tikrintis prevenciškai. Nelaukti, kol krūtinė suskaus, ar moteris apčiuops guzelį.
„Eilės mūsų medicinoj yra problema, bet jos dažniausiai yra skausmingos tada, kai moteris kažką čiuopia, kai jau tau neramu, atsikėlė – užčiuopė guzelį, ir tada nerimas, baimė, ir eilės tampa skausmingos“, – kalba R. Briedienė.
Nacionalinio vėžio instituto gydytoja genetikė Olga Liaugaudienė sako, kad apie 10 procentų visų sergančių krūties vėžiu moterų turėjo paveldimą polinkį. Prieš tai išsitirti dėl vėžio paveldimumo galima pasidarius genetinius tyrimus.
„Tada aš pakonsultuoju ir sprendžiu, ar tinka, ar būtina atlikti genetinius tyrimus. Ir tuomet laboratorija juos atlieka. Pagal juos mes sprendžiam, ar yra rizika padidėjusi sirgti krūties vėžiu. Ar yra paveldimas polinkis“, – aiškina O. Liaugaudienė.
Krūties vėžys – dažniausia moterų onkologinė liga. Statistika rodo, kad viena iš dešimties moterų per savo gyvenimą juo suserga.
