Iš daugiau kaip pusšimtį metų čia, ant Vilniaus Tauro kalno, stovėjusių sovietinių Profsąjungų rūmų per tris su puse savaitės nuo griovimo darbų pradžios beliko statybinių atliekų krūva, o nedidelės durelės veda į po visais rūmais jų statybos metu įrengtą slėptuvę. Pastarąjį dešimtmetį slėptuvės duris pastato šeimininkai buvo užmūriję nuo smalsuolių akių.
Pakliuvus į šią slėptuvę, aukštesniam vyrui jau tektų vaikščioti susilenkus. Yra ir tokių praėjimų, kur tenka judėti visai keturpėsčiam.
Prieš užmūrijant slėptuvę čia dar kažkas spėjo palikti dešimtmečio senumo tuščius alkoholio butelius. Ant medinių stelažų daiktams sudėti dar senesni, taip ir nebepanaudoti maisto sovietiniai talonai.
Profsąjungos sovietmečiu darbininkams organizuodavo poilsines ar sanatorines keliones, o per jas poilsiautojai už tokius talonus gaudavo maisto. Rūmų griovėjų atverta slėptuvė – maždaug keturių krepšinio aikštelių ploto. Ji padalinta į daugybę nedidelių, tarpusavyje susisiekiančių navų, skirtų pusantro tūkstančio žmonių miniai slėptis pasidalinus į grupeles. Šis bunkeris – vienas didžiausių mieste, prireikus galėjęs sutalpinti pusantro tūkstančio rūmų darbuotojų ir lankytojų.
„Planas yra cokolinės apvalios struktūros. Įėjimai du. Antras dabar užgriautas. Kažkur turėjo būti link buvusių kapinių trečias išėjimas su bokšteliu, grybuku lauke. Patalpos išdėliotos kocentriniu apskritimu“, – sako Vilniaus istorijos tyrinėtojas Darius Pocevičius.
Slėptuvėje išsaugota ir nuo Profsąjungų rūmų nuimta sovietinė memorialinė lenta. Dar šen bei ten voliojasi numesti batai, stalų liekanos, įvairios šiukšlės. Jokių civilinės saugos priemonių ar aparatų čia nematyti, tačiau neatmetama, kad jų pastato griovėjai dar gali aptikti slėptuvės patalpose, kurios šiandien dar liko neatvertos už užkaltų durų.
„Likimas dar kol kas neaiškus. Apsispręsime artimiausiu metu. Dabar atrasta slėptuvė, joje gal yra vertingų dalykų: lentos, talonai. Juos persivešime saugojimui į „Grindą“ ir toliau spręsis jų likimas netolimoje ateityje. Kaip ir paties bunkerio“, – teigia savivaldybės administracijos direktorius Povilas Poderskis.
Slėptuvių žinovas D. Pocevičius tvirtina, kad ši slėptuvė – lokali ir jokiais tuneliais nesujungta su kitais miesto bunkeriais. Nors pokario metais būtent čia buvo planuojama vyriausybinė slėptuvė, vėliau ji įrengta kitoje kalno vietoje, o ši liko Profsąjungų rūmų šeimininkams.
