Pakruojo rajono šeimoje gimė jau 13-as vaikas: vyras papasakojo, kiek pinigų reikia šeimai

Mama ir tėtis nusiteikę itin optimistiškai, papasakojo, kiek pinigų užtenka išgyventi per mėnesį ir kokių svajonių turi.

Pakruojiškė Ada glaudžia kiek daugiau nei prieš savaitę gimusį sūnų Tadą. Kūdikis į pasaulį atėjo skubėdamas keliomis savaitėmis anksčiau ir net nesulaukė, kol mama atvažiuos į ligoninę, gimė greitosios automobilyje lekiančiame su įjungtomis sirenomis nuo Radviliškio link Šiaulių gimdymo namų.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Pakruojietis vis reikalauja pareigūnų dėmesio: kaskart išgėręs prasimano naujų niekšybių

Trejus metus pavežėju išdirbęs Rokas nebeišgali išlaikyti 5 vaikų: „Man gavosi į minusą tas darbas“

Pakruojyje – didžiausias Baltijos šalyse tradicinis šviesų festivalis: pasijusite tarsi patekę į Kiniją

„Ir va, stebukliukas atėjo. Greitąją išsikviečiau pakely, tai labai dėkinga Radviliškio greitosios pagalbos personalui. Palaikymas buvo begalinis. Bet labai greitai čia viskas, ilgai nesikankinau“, – sako Ada.

Kūdikis gimė sveikas, tačiau vos daugiau nei 2 kilogramų svorio ir 45 centimetrų ūgio, tad visų pirma pateko į inkubatorių, kur mama nuolat lankė mažylį.

„Ji nuolat gaudžia prie savęs, nuolat rūpindavosi, nuolat vaikščiodavo, nes iš pradžių atskirai buvo. Tai tikrai ta begalinė meilės išraiška vaikams pas ją labai didelė ir mus tas tikrai labai pamalonina, ir labai gera matyti tokius žmones“, – teigia naujagimių skyriaus koordinatorė Vaida Aleksandravičienė.

43-ejų Adai tai jau tryliktas vaikas. Aštuonios mergaitės ir jau penki berniukai. Pirmosios dukros susilaukė būdama 18-os. 

„Esu nusistačius prieš abortus, aišku, apsisaugoti įmanoma, bet kartais tos apsaugos nelabai suveikia. O abortai man prilygsta kaip ir nužudymui. Neperneščiau tokio dalyko, kad padarytų abortą“, – tvirtina Ada.

Penki vaikai jau gyvena savarankiškai. Paklausta, kaip pavyksta išmaitinti tokią gausią šeimyną, Ada nusiteikusi optimistiškai. Mamai svarbiausia, kad vaikai užaugtų gerais žmonėmis. 

„Užtenka, nežinau, kažkaip išmokom gyventi. Nebūna tokios dienos, kad reiktų galvoti, ką vaikams valgyti duoti. Aprengti irgi yra, perkam naujus rūbus, bent jau mokyklai stengiamės. Žaislų sočiai, ko daugiau reikia vaikams“, – kalba Ada.

Vaikai sako ruošia broliui atviruką, tačiau, kol jo nebaigė nupiešti, rodyti nedrįsta. Trečiokei Lėjai prireikia laiko, kol mintyse suskaičiuoja, kiek brolių ir seserų turi: „Penkis brolius ir septynias seseris.“

Vyriausias ten gyvenantis, Matas, aprodo, kaip gyvena: „Čia buvo mano lova, čia „Play station“, kartais su juo pažaidžiu. Čia mano spintelė, čia pamokų spintelė.“

Gausios šeimynos tėvas Vidas dirba fermoje, jo atlyginimas kiek didesnis nei minimumas. Dar po šimtą eurų valstybė moka už kiekvieną vaiką.

„Apie du tūkstančius kažkur tai. Taip pilnai visus sudėjus. – Ir tų dviejų tūkstančių turi užtekti viskam. – Užtenka, kaip mums, tai užtenka. Dar ir pavažinėt vasaromis pavažinėjam. Pakeliaujam truputį“, – kalba Vidas.

Vaikams iškylos – didžiausia šventė, vyresnieji pasakoja, kur Lietuvoje svajoja nuvažiuoti ir ką pamatyti.

„Lietuvoj, gal Gedimino pilį, dar nebuvom važiavę“, – sako Matas.

„Pamatyti delfinus“, – kalba Lėja.

Vidas atvirauja, kad jo tik penki biologiniai vaikai, kiti iš ankstesnės žmonos santuokos, tačiau meilę dalina visiems po lygiai. 

„Visi vienodai, nei vieno išskirtinio nėra, aišku, dėmesio daugiau mažiukams skiri, bet... – Dar bus? – Ne, gal jau užtenka. – Bet jei pasitaikys? – Jei pasitaikys – pasitaikys“, – sako Vidas.

„Nematau aš problemų, kai ten dejuoja dėl vieno, dėl dviejų vaikų. Mums tai ne našta“, – tvirtina Ada.

13 vaikų pagimdžiusi moteris didvyre nesijaučia, didesnės pagalbos ar dėmesio iš rajono valdžios nesulaukia, tiesa, jos ir neieško. Sako, visko ko reikia – užtenka.