Tuzinas vienbučių namų Vijūkuose Kauno rajone kyla savavališkai – ir ne tik sienos stūkso, kai kur jau ir stogo konstrukcijos įrengtos. Tokį šiurkštų pažeidimą gavę skundą ir apžiūrėję statinius fiksuoja statybos inspekcijos specialistai.
„Per pastarąjį dešimtmetį Kauno apskrityje tai pirmas atvejis su tokiu dideliu namų skaičiumi. Statoma 12 vienbučių gyvenamųjų namų, neturint nei projekto nei statybos leidimo“, – sako vidurio Lietuvos valstybinės priežiūros departamento vedėjas Edmundas Danilevičius.
Darbai sustabdyti, statybvietė aptveriama. Statytojui gresia bauda iki 30 tūkstančių eurų, ir papildomos lėšos už statinių įteisinimą.
„Teisės aktai numato galimybę įteisinti šiuos pastatus, tačiau išlaidos dar padidės, kadangi privalės susimokėti įteisinimo įmoką. Tai nuo statybos apimties, kurią apskaičiuos statybos ekspertas, reikės tam tikrą procentą susimokėt įteisinimo įmokos“, – pasakoja pašnekovas.
Nelegalios statybos
Šių namų statytojas – ne naujokas statybų sektoriuje, bet tikrintojams įkliūva pirmą kartą. Savo kaltės jis nesikrato, derina dokumentus ir tikisi statybas tęsti po kelių savaičių. Tiesa, atsakymus dėl pažeidimų pateikia tik raštu.
„Nuo atsakomybės nebėgu, tad baudą teks mokėti, kad ir kokia ji yra. Statybų leidimų išdavimo procesas šiemet tiek išsitempė, jog net paprastų sąlygų išdavimas iš kelių dienų virto į kelių savaičių ar mėnesių laukimą. Mano pažeidimų tai, aišku, nepateisina, bet situacija darosi nenormali“, – rašo statytojas Paulius Jermalavičius.
Kad sulaukia itin daug prašymų išduoti statybos leidimus, patvirtina ir Kauno rajono savivaldybės urbanistai. Besikreipiančiųjų padaugėjo kone trečdaliu.
„Iki lapkričio 1 dienos esam išdavę apie 1300 leidimų, lyginant retrospektyviai trejų metų laikotarpį, tai skaičius yra padidėjęs, nes į metus išduodam apie tūkstantį, šiek tiek virš tūkstančio“, – aiškina urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.
Nekilnojamojo turto ekspertai patvirtina, kad didžiausias statybų bumas Vilniaus ir Kauno regionuose. Nors kainos čia per metus šoktelėjo kone penktadaliu – išgraibstomi ir senos statybos būstai, nuperkama ir viskas, kas naujai statoma.
„Naujos statybos kadangi daug projektų yra vystoma, jie pakankama sparčiai yra rezervuojami ir parduodami“, – kalba „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas Svajūnas Šarauskas.
Tokių intensyvių statybų priežastys įvairios – nuo itin išaugusios paklausos iki besikeičiančių teisės aktų. Statytojai skuba išsiimti leidimus, net jei statybų artimiausiu metu ir neplanuoja, taip susidaro eilės, ima trūkti specialistų ir dokumentų derinimas užsitęsia.
„Tiesiogiai priklausė nuo būsimų pasikeitimų, tai yra energinio efektyvumo reikalavimų didėjimo, kadangi nuo sausio 1 taikoma A++ klasė. Taip pat tam tikras neužtikrintumas rinkoj atsirado po to, kai įsigaliojo savivaldybių infrastruktūros plėtros įstatymas ir jau buvo pradėta garsiai kalbėti apie būsimus taikomus mokesčius“, – pasakoja M. Kruopis.
Tad dalis statytojų ir negavę leidimų skuba krautis pelną. Bet, kaip sakoma, skubos naudą velnias gaudo. Tad statybos inspektoriai įspėja naujų būstų pirkėjus – dažnai jie statomi greit, naudojamos pigesnės medžiagos, paliekama daug broko.
„Statytojai skuba, o pirkėjai turi patys įsivertinti ar namas statomas kokybiškai, nes namai parduodami nebaigtos statybos, juos patikrinti gan sudėtinga. Užbaigus apdailos darbus įsirengus būstą gali paaiškėti, kad jis nesandarus, jo inžinerinės sistemos neišpildytos arba blogai išpildytos, o tokių defektų šalinimas – labai brangus“, – tikina E. Danilevičius.
Pastaruosius kelerius metus statybos inspekcija savavališkas statybas Lietuvoje fiksuoja šimtais. 2018-aisiais pažeidimų rasta 423, 2019 – 319, o pernai 374. Šiemet vien per pirmą pusmetį – 194. Daugiau kaip pusę – 58 procentus savavališkų statybų sudaro neteisėti nauji statiniai. Daugiausia nusižengimų registruojama didmiesčiuose Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje.
