Štai, ką mano žmonės:
„Šitie visi – aišku, gali griauti. Manau, kad yra geriau kur pailsėt, negu tokiuose nameliuose.“
„Nelabai gražu atrodo, o tai ką daryt. Tai nieks negriaus. Pašnekėsit ir praeis viskas.“
„Nugriaut lengviausia yra, bet o kas po to?“
Kilnojami statiniai, kitaip – ant valstybinės žemės stovintys nameliai Šventojoje garsėja ir savo pigumu, ir savo gerokai nutriušusia išvaizda. Daugelis jų įrengti čia dar 1960-aisiais, ir kai kurie greičiausiai nebuvo renovuoti nuo pat savo atsiradimo. Dabar aplinkos ministras užsimojo jais atsikratyti ir atlaisvinti valstybinį mišką visuomenės poreikiams.
„Tie nameliai turi būti pašalinti sumokant kompensacijas gyventojams, juolab, kad ir estetinis vaizdas nėra pats geriausias, plius ten bus atkurta visuomenės poreikiams, visuomenės reikmėms teritorija – atsodintas miškas bei apsaugotos kopos“, – sako K. Mažeika.
Vyriausybei priėmus siūlymą kiekvienam nukelto namelio savininkui būtų išmokėta kompensacija – nuo 4030 eurų iki 12200 eurų. Ministras K. Mažeika užsibrėžęs namelius nuo valstybinės žemės pašalinti greičiausiu metu. Esą, jei savininkams kokiu nors būdu pavyktų statinį užregistruoti, tuomet vietoj kilnojamų medinukų galimai išties atsirastų vilos. O tuomet jų naikinimas valstybės kišenes patuštintų daug smarkiau.
„Leidus, galbūt, išplėsti arba vystyti toliau tuos namelius, na, tos lėšos galėtų išaugti ne vieną, ir galbūt ne dešimt kartų, nes, na, yra pavyzdžių, kai turime kompensuoti išlaidas už tikrai prabangių namų griovimą, tai šiuo atveju, manau, kad pats laikas sutvarkyti, kad valstybinis miškas atliktų savo funkciją“, – pasakoja K. Mažeika.
Aplinkos ministro siūlymą entuziastingai palaiko ir Palangos meras. Pasak jo, 260 sovietmečio simbolių – kilnojamų namelių – panaikinimas Šventąją kaip reikiant pagražintų.
„Šventoji yra labai gražus, unikalus kampelis, mes to pajūrio turime labai mažai. Tai, kad ten valstybiniuose miškuose ir pajūrio teritorijose atsirastų vilos, na, tikrai aš to nenoriu ir turbūt niekas esantis nenori. Tegu atlaisvina tuos namelius, jie bus nugriauti ir atsilaisvins pušynai. Bus lygiai kaip Palangoj – nuo dviračių tako matysim jūrą“, – teigia Palangos meras Šarūnas Vaitkus.
Arši kova tarp jų savininkų ir rajono savivaldybės dėl medinukų nugriovimo tęsiasi jau ilgiau nei dešimtmetį. Nacionalinė žemės agentūra jau ne kartą yra įspėjusi jų savininkus, kad kilnojamus pastatus, stovinčius valstybinės reikšmės miško plotuose, reikia nugriauti.
„Nuo 10 metų, kaip Nacionalinė žemės tarnyba pradėjo klijuoti įspėjimus, lapelius, kad nusikeldinkit statinius iš miško ir pajūrio juostos, tada masiškai visi kreipėsi į teismus dėl įteisinimo Šventosios namelių. Absoliuti didžioji dauguma sprendimų, kad nėra pagrindo namelius įregistruoti turto registre“, – kalbėjo Palangos savivaldybės juristas Vytautas Korsakas.
Pasak Palangos miesto savivaldybės juristo, daugelis jų neturi nei statybos dokumentų, nei žemės skyrimo dokumentų, nei priėmimo naudoti aktų. Tačiau griovimo veiksmų esą nebuvo imtąsi dėl to, kad Kretingos miškų urėdija, kuriai priklauso ši teritorija, iki šiol nesikreipė į teismą.
O štai vienas šių medinukų savininkų pranašauja, neva tai – tik akių dūmimas ir atėmus namelius iš jų ten su savivaldybės palaiminimu neva akimirksniu iškils prabangūs viešbučiai. Ir, esą, jie be kovos tikrai nepasiduosiantys.
„Mes tikrai gal… Vieni patys nepajėgsim eiti toliau, bet tada darysim kažkokią grupę žmonių, kurie turi ir kurie kenčia taip pačiai, ir tada yra vienas kelias, jei Lietuvos teismas neatsižvelgs…Strasbūras“, – sako medinių namelių savininkas Arūnas.
Vyriausybėje namelių likimas bus svarstomas trečiadienį. Jei siūlymas bus palaimintas, namelių Šventojoje turėtų nebelikti iki 2023-ųjų galo.
