Prekybos centrų atstovai sako, kad, skirtingai nei pernai, vagys buriasi į grupuotes ir vagystes planuoja ypač įžūliai – atvirai ir nuo nieko nesislapstydami. O rekordiškai išaugus sviesto ir kavos kainoms, šiuos produktus ilgapirščiai nešasi iš parduotuvių dešimtimis. Tiesa, vis dažniau nugvelbiama ir kačių ar šunų ėdalo, taip pat loterijos bilietų.
Į vieną nedidelę Mažeikių parduotuvę įeina kaukėtas vyras. Kiek apsidairęs, išsitraukia ginklą, o netrukus puola ir susigrumia su pardavėja. Bet nusikaltėlis nieko nepešęs kaipmat pradingsta.
O Kuršėnuose išdaužęs parduotuvės stiklą vyras kaipmat įsisuka į alkoholio skyrių, kur į kelnes kišasi gėrimus. Tokių „šmurkšt ir po skverneliu“ vagysčių, pasak vieno prekybos centro atstovų, jų tinkle per pastarąjį pusmetį padaugėjo maždaug 5 procentais.
„Buriasi į gaujas ir jie yra pakankamai akiplėšiškesni negu anksčiau, tai nukerpa tam tikras saugos priemones, netgi labai atvirai vagia ir panašiai, tai tikrai stebime netgi agresyvesnes vagystes negu anksčiau“, – teigia „IKI“ atstovė Vaida Budrienė.
O populiariausias vagišių grobis – alkoholiniai gėrimai.
„Viena vogiamiausių yra viena brangiausių degtinių, kuri kainuoja apie 43 eurus. Taip pat viskiai ir kiti prabangūs vynai. Galiu pasakyti, kad vagys tampa ir išmanesni ir žino, kokius vynus vogti“, – sako V. Budrienė.
O vagys į kišenes kiša ne tik kavą, bet ir vytintas dešras ar net šviežią mėsą, kosmetiką, buitinę chemiją. Ir dar tikisi laimėti milijoną – mat padažnėjo loterijos bilietų vagystės. Visgi daugiau vogti pradėjo ne tik etatiniai vagys ar grupuotės.
„Padidėjo tokių produktų, kaip pieno produktų, kaip sviestas, vagystės. Taip pat įdomu tai, kad padidėjo ir kačių, ir šunų ėdalo vagystės. Galbūt vagia ir paprastesni žmonės, ne tik gaujos“, – kalba V. Budrienė.
„Akivaizdžiai padidėjus sviesto ir kavos kainoms akivaizdžiai matome, kad tos prekės yra vagiamos didesniais kiekiais. Tarkime, anksčiau gan dažnai vogdavo tarkime apie 10 sviesto pakelių, tai šiai dienai sulaikome su 50 sviesto pakelių“, – tvirtina „Ekskomisarų biuro“ vykdomasis direktorius Arvidas Januška.
Kai kuriuose prekybos centruose, pasak vienos apsaugos įmonės atstovų, vagysčių skaičius palyginus su pernai išaugo net 50 procentų. Ir kai vagys grūda, pavyzdžiui, sviestą į savo rankoves, svarbu, kad pavogtų sviesto pakelių suma neviršytų 150 eurų. Tokių vagysčių – iki 150 eurų – daugiausia.
„Nes už tai gresia tik administracinė atsakomybė, o, deja, taikomos administracinės nuobaudos neatgraso tokių asmenų nuo tokios neteisėtos veikos ir yra asmenų, kuriuos per metus sulaikome daugiau net 50 kartų. Vagia, vėl grįžta, vagia, vėl grįžta“, – pasakoja A. Januška.
Vyras su kūju rankose bėga link parduotuvės, išdaužia jos stiklą ir žaibiškai pavagia telefoną. Ir nors vyras veikia vienas, bet prekybos centruose, pasak apsaugos įmonės, vagys pradėjo darbuotis gaujomis.
„Veikia ir grupėmis. Ir vieni nukreipia apsaugos darbuotojų dėmesį, kiti tuo metu vagia. Ir ką. Gal kažkiek pastebim pokytį tai, kad, na, tokių plėšimų daugėja. Kada tiesiog įbėgama į parduotuvę, paimamos prekės ir akivaizdžiai su tomis prekėmis, nuo nieko nesislapstant sprunkama“, – kalna A. Januška.
„Galbūt daugiau yra kažkokių atvejų, kur panaudoja kažkokius netikrus ginklus, bet kažkokius tai žaislinius ginklus arba dujinius pistoletus. Taip pardavėjas bando išgąsdinti, tai mažesniuose miesteliuose tokių vagysčių yra daugiau“, – teigia Lietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis.
Policija skaičiuoja, šiemet beveik dvigubai daugiau vagysčių, kai pavogtų daiktų suma viršija 150 eurų ir asmeniui už tai jau gresia baudžiamoji byla. Pernai tokių vagysčių per sausio – rugsėjo mėnesius buvo įvykdyta beveik 750, šiemet per tą patį laikotarpį – daugiau nei tūkstantis šimtas.
„Šiemet tų vagysčių padaugėjo daugiau negu 50 procentų, tai tas padidėjimas yra išties ženklus ir matomas“, – tvirtina R. Matonis.
O kai kurie prekybos centrai nuo vagišių bando apsisaugoti visais įmanomais būdais. Akims išties neįprastas vaizdelis – 10 eurų vertės kumpis, ant kurio uždėta elektroninė apsauga.
„Ant tam tikrų brangesnių prekių, tai, pavyzdžiui, smulkios elektronikos ar brangesnių kažkokių kosmetikos priemonių, kremų, gėrimų ar net ir maisto prekių yra būtent dedamos elektroninės apsaugos tam, kad galėtume prekes apsaugoti nuo galimų vagysčių“, – aiškina „Lidl Lietuva“ atstovė Lina Skersytė.
Vieno prekybos centro duomenimis, nuostoliai dėl nustatytų vagysčių siekia apie 0,05 procento nuo apyvartos, tačiau šis skaičius, anot prekybininkų, nėra galutinis, nes ne visas vagystes pavyksta identifikuoti. Mat iš daugiau nei tūkstančio vagysčių šiemet pavyko išsiaškinti kiek daugiau nei pusę.
